"Iš Lenkijos pusės nebus sudaryta jokių kliūčių sutarties ratifikavimui", - pabrėžė spaudos konferencijoje dalyvavęs Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Jerzy Jaskiernia (Jeržis Jaskiernia).
"Lenkija pageidauja, kad Lietuva NATO nare taptų kaip galima greičiau", - pridūrė jis. G.Kirkilas, savo ruožtu, pažymėjo, jog "geri ir pavyzdingi" Lietuvos ir Lenkijos santykiai taip pat prisidėjo prie Lietuvos pakvietimo į Aljansą.
Kaip BNS informavo JAV ambasados Vilniuje atašė spaudai Michaelas Boyle’as (Maiklas Boilas), "pagal esamą situaciją JAV Senatas stojimo protokolus planuoja ratifikuoti pavasarį".
Lietuva, praėjusią savaitę per NATO viršūnių susitikimą Prahoje pakviesta prisijungti prie Aljanso kartu su Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija ir Rumunija, netrukus pradės nesudėtingas prisijungimo derybas ir kitų metų kovą pasirašys įstojimo į NATO protokolus.
J.Jaskiernia vadovaujama Lenkijos Seimo URK delegacija antradienį susitiko su Lietuvos parlamentarais ir aptarė integraciją į NATO bei Europos Sąjungą, taip pat padėtį Baltarusijoje, lietuviškų ir lenkiškų pavardžių rašymą originalo kalba.
Lenkijos ir Lietuvos parlamentarai sutarė, kad abi valstybės informuos vieną kitą apie derybų su ES eigą, mėgins koordinuoti savo veiksmus rengiant referendumus dėl stojimo į ES.
Lenkija ketina referendumą surengti gegužės mėnesį. Antradienį su Europos Parlamento ir valstybių kandidačių parlamentų pirmininkais susitikęs Seimo vadovas Artūras Paulauskas pareiškė, jog Lietuvoje referendumas turėtų įvykti pavasarį, tačiau tiksli data dar nenustatyta.
"Lenkijos ir Lietuvos santykiai mums ypač svarbūs. Narystė ES iš esmės pakeis mūsų valstybes, bet iki įstojimo reikėtų tarpusavyje derinti abiejų šalių pozicijas", - sakė Seimo URK pirmininkas G.Kirkilas.
Spaudos konferencijos metu buvo kalbėta ir apie Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių pavardžių rašymo gimtąja kalba problema. "Dabar Lietuva šiuo klausimu yra pateikusi pasiūlymą. Vyksta diskusijos ir artėjame prie bendrų pozicijų", - sakė G.Kirkilas.
Birželio 10 dieną Sankt Peterburge vykusiame susitikime su Lenkijos ministru pirmininku Leszeku Milleriu (Lešeku Mileriu) premjeras Algirdas Brazauskas pasiūlė naujosiose Lietuvos asmens tapatybės kortelėse greta lietuvių rašmenimis įrašyto lenkų tautybės piliečio vardo ir pavardės skliausteliuose įrašyti vardą ir pavardę lenkų rašmenimis.
Kovo pabaigoje Lietuva ir Lenkija turėjo pasirašyti sutartį dėl pavardžių rašymo, tačiau nespėjus pasirengti pasirašymui, teko atšaukti planuotą premjero A.Brazausko vizitą į Varšuvą.
Sutartyje buvo numatyta, jog Lietuvos lenkų pavardės asmens dokumentuose bus rašomos lenkiškais, o Lenkijos lietuvių - lietuviškais rašmenimis, tačiau abiejų šalių lotyniškuose alfabetuose yra raidžių su skirtingais diakritiniais ženklais.
Norint rašyti Lietuvos lenkų pavardes originalo kalba reikėtų įdiegti naują įrangą, o tai, preliminariais Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimais, kainuotų apie 10 mln. litų. Tuo tarpu Lenkijos Seimo URK pirmininkas J.Jaskiernia pabrėžė, jog Lenkija dėl lietuviškų pavardžių rašymo originalo kalba nemato jokių problemų.
"Svarbu, kad būtų užtikrinami Europos Tarybos (ET) standartai. Lietuva ir Lenkija būdamos ET narės ir siekdamos narystės ES turėtų remtis šiais tarptautiniais dokumentais", - sakė Lenkijos Seimo URK pirmininkas.
Lietuvoje gyvena apie 250 tūkst. lenkų, Lenkijoje - keliolika tūkstančių lietuvių. Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai sutarė bendradarbiauti skatinant demokratinius procesus kaimyninėje Baltarusijoje.
"Mes, abi šalys, visokiais būdais skatinsime demokratijos plėtrą šioje šalyje. Abiejų šalių vaidmuo šitame regione santykiuose su Baltarusija bus ypatingai svarbus. Ir Lietuva, ir Lenkija bus šios šalies ekspertais tiek ET, tiek kitose tarptautinėse organizacijose", - sakė G.Kirkilas.
"Norėtume, kad Baltarusija grįžtų į demokratinių valstybių gretas", - pažymėjo J.Jaskiernia. G.Kirkilas pažymėjo, jog antradienį vykusiame susitikime su Lenkijos kolegomis daugiau kaip pusė laiko buvo skirta aptarti demokratijos padėtį Baltarusijoje.
Teik G.Kirkilas, tiek J.Jaskiernia pažymėjo, jog nereikėtų izoliuoti Baltarusijos, tačiau kontaktai priklausys nuo to, ar prezidentas Aleksandras Lukašenka imsis demokratinių reformų ir užtikrins pagarbą žmogaus teisėms.
Vakarų valstybės, taip pat ir Lietuva, kritikuoja Baltarusiją už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, nedemokratiškus rinkimus, komandinės ekonomikos puoselėjimą.
