Anot E. Zingerio, minėtąją notą pasirašė dar mažesnio rango nei ambasadorius diplomatas, tačiau dokumentas turi milžiniškų tarptautinių pasekmių.
Be to, E. Zingerio teigimu, praėjusią savaitę jis visiškai atsitiktinai sužinojo, kad visą dešimtmetį Lietuvai nacių okupacijos padarytos žalos klausimais atstovauja Rusija, Ukraina ir Baltarusija.
"Jeigu dėl 2 milijonų markių buvo atsisakyta visos santykių eigos su Vokietija, tai pasityčiojimas iš visų nukentėjusiųjų karo metu Lietuvos piliečių", spaudos konferencijoje pirmadienį sakė E. Zingeris.
Jis liūdnai ironizavo, kad "kiekvienam žydui, atgulusiam Paneriuose ar prie IX forto Kaune, tenka po 10 markių".
Kaip žinoma, per nacių Vokietijos okupaciją buvo sunaikinta daugiau kaip 200 tūkstančių Lietuvos žydų.
E. Zingeris pabrėžė, kad nuo nacių nukentėjo ir keli šimtai tūkstančių lietuvių bei kitų tautybių Lietuvos piliečių, kurie buvo nužudyti, kalinami koncentracijos stovyklose ar prievarta išvežti darbams, nusavintas jų turtas.
E. Zingerio teigimu, vien kompensacijos už Lietuvos piliečių patirtą žalą dydis galėtų siekti nuo kelių šimtų milijonų iki kelių milijardų JAV dolerių.
E. Zingeris yra Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų pasekmėms įvertinti pirmininkas.
BNS korespondentą E. Zingeris supažindino su dviem dokumentais, kurie pasirašyti Bonoje 1996 metų liepos 26 dieną.
Beveik identiškuose tekstuose patvirtinama, kad Vokietija skiria du milijonus markių senelių namų Veisėjuose ir Vilniaus Sapiegos ligoninės projektams. Anot dokumentų, VFR įnašas išmokamas per du mėnesius po Lietuvos Vyriausybės sutikimo. Vokietija pageidauja būti informuota apie galutinį lėšų panaudojimą.
Ketvirtajame dokumentų punkte teigiama, kad "po šio įnašo įmokėjimo VFR Vyriausybė laiko Lietuvos Respublikos piliečių pareiškimus dėl jų patirtos žalos per nacionalsocialistų persekiojimą išspręstais".
Notas pasirašė tuometiniai Lietuvos ambasados Bonoje laikinasis reikalų patikėtinis Vytautas Gudaitis ir Vokietijos URM Teisės departamento pareigūnas Hans-Dieter Scheel (Hansas Diteris Šylas).
Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas BNS korespondentui patvirtino, kad "toks apsikeitimas notomis buvo".
"Dabar mes aiškinamės dėl jų teisinio statuso", sakė A. Saudargas.
Ministras, paklaustas, ar buvo informuotas apie šiuos dokumentus, kai 1996 metų pabaigoje perėmė ministerijos reikalus iš ankstesniojo UR ministro Povilo Gylio, sakė, jog "ponas Gylys jokių motyvacijų neperdavė".
"Mes galime išsiaiškinti dokumento teisines aplinkybes, bet ne tuometinis politines aplinkybes", sakė A. Saudargas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys P. Gylys BNS korespondentui sakė prisimenąs humanitarinės pagalbos perdavimo aplinkybes, nors neprisimena paties dokumento turinio.
Anot P. Gylio, Vokietija kelissyk yra pabrėžusi prašanti nesieti minėtosios 2 mln. markių humanitarinės pagalbos su praeitimi ir žalos kompensavimu.
P. Gylys teigė todėl vertinąs paskutiniojo punkto atsiradimą kaip klaidą, kurią įmanoma ištaisyti. Anot jo, dokumentas, kad ir techninio pobūdžio, turėjo būti mažų mažiausiai derinamas su kurio nors URM departamento vadovybe, tačiau "galėjo pasitaikyti improvizacijų".
"Nesuveskime tarpvalstybinių ryšių į pirmojo ar antrojo sekretoriaus lygį", sakė P. Gylys.
Jis teigė nemanąs, kad "tokio lygio parašas būtų vertas denonsavimo", tačiau sakė žinąs Europos diplomatinės praktikos atvejų, kai buvo atšaukiami net premjero lygiu per klaidą pasirašyti dokumentai.
"Vadovas visada atsakingas, bet kiekvienam vadovui tenka susitaikyti su tuo, kad nėra idealių sistemų", sakė P. Gylys.
