aA
Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms dėl dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje draudimo.
Antradienį Seimas svarstys Civilinio kodekso projektą, kuriame numatyta reglamentuoti nevaisingumo gydymą.

Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija, sunerimusi dėl šio projekto, išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad kodekso projekte įtvirtintos nuostatos gali uždrausti dirbtinį apvaisinimą ne moters kūne (in vitro).

"Esant neigiamiems demografiniams rodikliams Lietuvoje, valstybė turėtų visokeriopai skatinti gimstamumą", teigia Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė Rūta Nadišauskienė.

Seimui yra pateiktas projektas, kuriame, apibrėžiant dirbtinį apvaisinimą, yra paliktos dvi alternatyvos - Vyriausybės siūlymas neleisti apvaisinimo mėgintuvėlyje ir Sveikatos komiteto siūlymas neriboti dirbtinio apvaisinimo. Seimas turės apsispręsti, kurį variantą pasirinkti.

Pasak R. Nadišauskienės, reikėtų priimti tokius įstatymus, kurie reguliuotų nevaisingumo gydymą pažangiausiais metodais, o ne draustų juos.

Jos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dar 2 tūkstančiais.

"Iš patirties aišku, kad pakankamai lėšų turinčios poros vyks gydytis į užsienį, o nukentės mažiau pasiturintys Lietuvos gyventojai", teigia Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė.

Ji baiminasi, kad, priėmus dirbtinį apvaisinimą mėgintuvėlyje draudžiantį įstatymą, būtų pažeistos nevaisingų Lietuvos piliečių teisės.

Po dirbtinio apvaisinimo "in vitro" pasaulyje per 20 metų gimė per 600 tūkst. kūdikių.

Lietuvoje jau yra daugiau kaip 100 dirbtinio apvaisinimo pagalba gimusiu vaikų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.