"Jeigu mes einame demokratijos keliu, tai einame priešinga kryptimi", - pabrėžė jis, komentuodamas Seimui pateiktą naujos redakcijos Švietimo įstatymo projektą.
G.Mincevičius piktinasi, jog pagal naują įstatymą dėstymas mokykloje tautinės mažumos kalba priklausys nuo jos steigėjo patvirtinto mokyklos statuto.
Parlamentaro nuomone, šį klausimą turi nuspręsti ne steigėjas, o mokinių tėvai.
Dabar galiojantis įstatymas numato, jog vietovėse, kur gyvena tautinės mažumos atstovai, mokyklos gimtąja kalba steigiamos šių asmenų prašymu ir jeigu toks prašymas atitinka realų poreikį.
Pasak parlamentaro, šiuo metu yra surinkta maždaug 50 tūkst. parašų, kad Švietimo įstatymo projekte būtų paliktos dabar galiojančio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tautinių mažumų švietimą mokyklose.
"Aš manau, kad tai yra iš piršto laužti kaltinimai. Naujos redakcijos Švietimo įstatymo projektas atitinka visus mūsų tarptautinius įsipareigojimus", - BNS sakė švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, komentuodamas G.Mincevičius kritiką.
Ministras patikino, jog įstatymo projektas lenkų tautinei mažumai suteiks daugiau teisių švietimo srityje, negu jų turi Lenkijos lietuviai.
"Padėties tikrai nepabloginame", - tvirtino A.Monkevičius.
G.Mincevičius priklauso mišriai Seimo narių grupei. Į Seimą jis buvo išrinktas pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą, tačiau šiai partijai nepriklauso.
Švietimo įstatymo projektui Seimas po pateikimo jau pritarė, šiuo metu jis aptariamas komitetuose.
