"Reikėtų daryti viską, kad šis susitarimas būtų transformuotas ilgesniam laikui", - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė V.Stankevičius.
"Valdančioji koalicija turi būti šio susitarimo pratęsimo bei konsultacijų tarp politinių partijų atnaujinimo iniciatore" , - pažymėjo jis.
Šiuo metu Seimo daugumą sudaro Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai).
2001 metais didžiausios valdančiosios ir opozicinės partijos, tarp jų LSDP ir NS, pasirašė susitarimą iki 2004 metų krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Minėtą susitarimą taip pat pasirašė Liberalų sąjunga, Centro sąjunga, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga, Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) bei kelios mažesnės partijos - "Jaunosios Lietuvos" ir naujųjų tautininkų sąjunga, partija "Lietuvos krikščionys demokratai", Naujosios demokratijos partija, Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga.
NATO reikalų komisijos pirmininkas pažymėjo, jog šis susitarimas daug prisidėjo prie Lietuvos pakvietimo į Aljansą.
Lietuva buvo pakviesta į NATO praėjusią savaitę Prahoje vykusiame NATO viršūnių susitikime. Manoma, jog pilnateise nare ji taps 2004 metais, kai baigsis stojimo sutarties ratifikavimo procesas.
Pasiūlymą pratęsti politinių partijų susitarimą dėl išlaidų gynybai pirmadienį teigiamai įvertino LSDP pirmininkas premjeras Algirdas Brazauskas ir opozicinės Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) lyderis Vytautas Landsbergis.
V.Landsbergis pridūrė, jog socialliberalai pirmiausia turėtų įvertinti savo frakcijos nario Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Rolando Pavilionio "nesuderinamą su partijos tikslais" požiūrį į NATO.
R.Pavilionis praėjusią savaitę šaipėsi iš narystės NATO šalininkų entuziazmo, o JAV prezidentą George’ą Bushą lygino su Irako diktatoriumi Saddamu Husseinu.
