aA
Jei panagrinėtume visas pastarojo dešimtmečio privatizavimo istorijas Lietuvoje, pamatytume, kad skaidrūs, vakarietiškus standartus atitinkantys pardavimo sandoriai sudaro vos 10 - 15 proc. visų sandorių. Visos kitos privatizavimo istorijos galėtų būti įrašytos į ekonomikos vadovėlius, kaip pavyzdžiai, kaip nereikia pardavinėti savo turto.
Šie metai baigiasi taip pat gėdingais sandoriais: net keli skandalai lydėjo “LISCO” pardavimo istoriją ir iki šiol neaišku, kaip viskas baigsis. Taip pat labai nesėkmingas buvo ir valstybinių bankų privatizavimas.

Lapkričio mėnesį jau antrą kartą žlugo Žemės ūkio banko pardavimas. Lenkijos bankas "Pekao SA" ir Italijos bankas "UniCredito Italiano" nutraukė derybas su Valstybės turto fondu dėl Lietuvos žemės ūkio banko įsigijimo.

Prieš 2 metus šio banko privatizavimas baigėsi, kai vienintelis pretendentas Latvijos "Parex" bankas už 76 proc. Žemės ūkio banko akcijų paketą pasiūlė simbolinę 2 mln. litų sumą. Tada konkurso rezultatai buvo anuliuoti. "Pekao SA" ir "UniCredito Italiano" Žemės ūkio banko privatizavimo konkursą laimėjo gegužės pabaigoje.

Derybos prasidėjo liepos 10 dieną. Daugiau norinčių įsigyti Žemės ūkio banką nebuvo. Kol kas neskelbiamos pirkinio atsisakymo priežastys.

Dar prieš du mėnesius Žemės ūkio banko privatizavimo procese dalyvaujantys Lietuvos pareigūnai trynė rankomis dėl gana gerų šio banko pardavimo sąlygų. Lenkijos ir Italijos bankų susivienijimas buvo sutikęs mokėti 107 mln. litų. Tačiau kaip dabar paaiškėjo, džiaugtasi buvo gerokai per anksti. Valstybės turto fondo atstovai teigia, kad teks rengtis naujam konkursui.

Beje, Lietuvai nesiseka ne tik su Žemės ūkio banko privatizavimu, stringa ir kito valstybinio - Taupomojo banko pardavimas. Tiksliau - nestringa, o už jį siūloma akivaizdžiai per maža kaina.

Taupomojo banko pardavimas rutuliojosi gana juokingai: prieš keletą mėnesių buvusi finansų viceministrė, tuometinė Taupomojo banko tarybos pirmininkė Dalia Grybauskaitė tvirtino, kad susidomėjimas konkursu yra nemažas, mat Taupomasis bankas patraukli prekė. Esą konkurencija tarp norinčių įsigyti taupomąjį banką buvo nemaža (kalbėta apie 10 galimų pirkėjų), ir tai leido tikėtis neblogos kainos. Tačiau viskas baigėsi, kaip visada: galiausiai paaiškėjo, kad Taupomąjį banką pirkti panoro vos vienintelis pirkėjas - Estijos bankas “Hansabank”.

Iš pradžių šis bankas buvo pasiūlęs itin žemą kainą, todėl Privatizavimo komisija net du kartus prašė “Hansabanko” pagerinti savo siūlymus.

Anksčiau Vyriausybė už Taupomojo banko akcijas norėjo gauti 200 mln. Lt, tačiau vėliau susipaprastino ir galiausiai šiandien sutiko su “Hansabank” pasiūlymu.

Taigi šiandien didžiausias Baltijos šalyse Estijos bankas "Hansabank" paskelbtas LTB privatizavimo konkurso nugalėtoju. Tik, vargu, ar tuo galima džiaugtis, mat, neoficialiais duomenimis, už 90 proc. Taupomojo banko akcijų “Hansabank” ketina sumokėti apie 130 - 140 mln. Lt.

Pasitvirtino finansų ekspertų nuogąstavimai ir Taupomojo banko pardavimas papildė nevykusių privatizavimo istorijų sąrašą.

Taupomojo banko valdybos pirmininkas Algimantas Križinauskas mano, kad visą atsakomybę dėl nesėkmingo Taupomojo banko privatizavimo turėtų prisiimti privatizavimo patarėjai Japonijos finansinės bendrovės "Daiwa SBCM" antrinė įmonė "Daiwa SBCM Europe".

Taupomajame banke dabar dirba 3 700 žmonių. Jis užima beveik 21 proc. šalies bankinių paskolų rinkos. Šiuos metus taupomasis bankas numato baigti nuostolingai.

Pasak “Hansabank” atstovų, jeigu "Hansabank" įsigys Lietuvos taupomąjį banką, būtų logiška, kad šio banko akcininkai ekonominiais sumetimais nutartų sujungti Lietuvos taupomąjį ir "Hansabank" antrinį banką Lietuvoje "Hansabankas".

Estijos spauda, komentuodama vienos didžiausių Baltijos regione finansų institucijų "Hansapank" paraišką pirkti antrąjį pagal dydį Lietuvos banką, teigia, jog sandoris leis estų bankui sutvirtinti savo pozicijas regiono finansų rinkoje. Nebrangiai siūlomas Lietuvos bankas galėtų tapti puikiu "Hansapank" pirkiniu, pažymi Estijos dienraščiai.