aA
Šiemet pavasarį paskelbta penktoji amnestija. Iš įkalinimo įstaigų per pastarąjį pusmetį išėjo 5,5 tūkstančiai kalinių.
Kalėjimų departamento direktoriaus Jono Blaževičiaus teigimu, kalinių skaičius Lietuvos kolonijose ir kalėjimuose sumažėjo nuo 14,5 iki 9 tūkstančių.

Kuomet nuteistieji sėdėjo įkalinimo įstaigose, buvo blogai: mokesčių mokėtojams blogai, nes kalinių išlaikymas gana brangiai atsieina - vienas įkalintasis - 10 tūkst. Lt per metus, 6 tūkst. įkalintųjų - 60 mln. Lt; humanistams blogai, nes jų nuomone, sąlygos kalėjimuose - baisios, be to, su kaliniais žiauriai elgiamasi, o žiaurumas gimdo žiaurumą; na, ir patiems kaliniams blogai - jie netenka laisvės, darbo, namų, praranda artimuosius, gyvena perpildytose įkalinimo įstaigose ir ilgainiui užmiršta, kaip reikia elgtis laisvėje. Tačiau per pastarąjį pusmetį paaiškėjo, kad ir didelės masės kalinių išleidimas į laisvę taip pat blogai.

Nors dauguma specialistų penktąją amnestiją iš esmės vertino palankiai, tačiau jie pripažino, kad dėl lėšų stokos amnestijai nebuvo pasirengta. Daugumai į laisvę išėjusių kalinių sunku rasti darbą, gyvenamą vietą, jie taip pat neturi ir pinigų. O savivaldybės jiems mažai gali pagelbėti.

Spėjama, kad dauguma buvusių kalinių vėl imasi senojo amato. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisaras Erikas Kaliačius kaip tik ir teigia, kad prie nusikalstamumo didėjimo ir žmonių saugumo mažėjimo tiesiogiai prisideda dalis į laisvę išėjusių kalinių. Statistika liudija, kad kas trečias įkalinimo įstaigoje sėdėjęs asmuo nusikalsta dar kartą ir vėl patenka už grotų.

Taigi, galima daryti prielaidą, kad iš į laisvę išėjusių 5,5 tūkst. kalinių, maždaug 2 tūkst. nuteistųjų šiuo metu daro nusikaltimus. O mes jau jaučiame to rezultatus. Jei pernai nusikalstamumas nors ir nežymiai mažėjo, tai šiemet tik didėja. Policijos departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių policijos įstaigose užregistruota 67 tūkst. 411 nusikaltimų, o tai yra 3 tūkst. 872 nusikaltimais (6,1 proc.) daugiau negu per tą patį 1999 metų laikotarpį. Kriminalinių nusikaltimų šiemet užregistruota 54 tūkst. 971, arba 5 tūkst. 167 (10,4 proc.) daugiau.

Palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo tyčinių nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti (nuo 284 iki 324), tyčinių sunkių kūno sužalojimų (nuo 335 iki 367), vagysčių (nuo 39 tūkst. 227 iki 43 tūkst. 819), plėšimų (nuo 2 tūkst. 676 iki 3 tūkst. 384). Viena opiausių problemų tebėra automobilių vagystės. Šiemet jų jau užregistruota 4 tūkst. 198 (pernai per tą patį laikotarpį - 3 tūkst. 148).

Iš viso šiais metais išaiškinti 26 tūkst. 655 nusikaltimai, arba 713 nusikaltimų daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.