J. Kazakevičius DELFI tikino, jog prie Vyriausybės atėjo kovoti, nes pažeidžiamos jų teisės – nestatutiniai gelbėtojai esą dirba tą patį darbą kaip ir statutiniai, tačiau gauna gerokai mažesnį atlyginimą. Pasak jo, statutiniai pareigūnai į pensiją išeina atitarnavę 20 metų, o paprasti ugniagesiai turi dirbti iki 65 –rių.
„Koks gali būti gelbėtojas 60-65 metų?“, - kalbėjo jis, pridūręs, kad reikalavimai statutiniams ir nestatutiniams pareigūnams – tie patys, mat reikia laikyti tuos pačius egzaminus. Ugniagesys tikino, kad nestatutiniai ugniagesiai vertinami kaip antrarūšiai ir trečiarūšiai.
„Ar Vyriausybė nežino, ar paprasčiausiai meluoja, kad ugniagesiai dirba nevienodą darbą“, – DELFI sakė vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas.
Jis pasakojo Seimo nariams pateikęs įrodymų, kad ir statutiniai, ir nestatutiniai darbuotojai dirba tą patį darbą, naudojasi ta pačia technika. Ugniagesiai prašė sudaryti vienodas galimybes dirbantiems tą patį darbą, suvienodinti algas, tačiau Vyriausybės išvados buvo neigiamos.
S. Džiautas pridūrė, kad pinigų ugniagesių atlyginimams reikėtų mažiau nei maždaug 500 parlamentarų rentoms.
Iš įvairių šalies kampelių susirinkę ugniagesiai Vyriausybės atstovų nesulaukė. Kad nepažeistų įstatymo, jie pasikeisdami piketavo po 9. Trečiadienį ugniagesiai planuoja piketą prie Seimo.
Šiuo metu šalyje yra per 2000 statutinių ugniagesių. Jie turi tokias pat socialines garantijas kaip policininkai, pasieniečiai ir kiti vidaus reikalų sistemos pareigūnai. Nestatutinių gaisrininkų, dirbančių pagal darbo sutartis, yra apie 800. Statutinių ir nestatutinių gelbėtojų atlyginimai skiriasi 300-500 litų. Jei nestatutinis gaisrininkas „į rankas“ vidutiniškai gauna 800 litų, tai statutinis – apie 1200.
