Socialinių mokslų teorija teigia, jog visuomenėje nuolatos egzistuoja natūralus prigimtinis konfliktas dėl išteklių. Yra trys būdai, kaip tas konfliktas gali būti sprendžiamas: jėga ir ginkluotas konfliktas, diktatūros tironija ir demokratinė, taisyklėmis pagrįsta tvarka. Nesunkiai galėtume rasti būdingų tokių visuomenių tipų pavyzdžių įvairiais pasaulio raidos laikotarpiais. Sudanas ir Nigerija yra tipiškiausios valstybės, kuriuose jau daugelį metu vyksta ginkluotos grupuočių kovos dėl šalies gamtinių išteklių. Diktatūros pavyzdžių taip pat toli netenka ieškoti. Yra retų pavyzdžių, kuomet per tam tikrą laikotarpį įvyksta taikus perėjimas prie demokratinės sistemos (pvz. Čilė). Daugeliu atveju diktatūriniai režimai įsitvirtina ilgam, kadangi sukuria save palaikančią ir rentos kūrimo principais funkcionuojančią visuomenę. Tokios sistemos išlikimu tampa suinteresuoti rentą gaunantys sistemos dalyviai.
Vyrauja neginčijama nuostata, jog efektyviausios yra demokratijos taisyklėmis pagrįstos šalių ekonominės ir politinės sistemos. Tai patvirtinta ne tiktai teoriniais įrodymais, bet ir praktiniais šalių pavyzdžiais. Tačiau ne visos demokratiškos ekonominės ir politinės sistemos yra efektyvios. Kai kurios regresuoja diktatūros arba anarchijos linkme. Pagrindinis visuomenių skiriamasis kriterijus yra šių sistemų prieigos atvirumo laipsnis. Uždaros prieigos visuomenei yra būdingas rentos kūrimas, kuris iškraipo rinkos funkcionavimą, didina socialinę atskirtį bei mažina ekonomikos konkurencingumą ne tiktai šalies viduje, bet ilgainiui ir užsienyje.
Kaip parodo pastarųjų metų tyrimai, ekonominės ir politinės sistemos uždarumas ar atvirumas yra labai glaudžiai susiję*. Tarp aukščiausią pragyvenimo lygį pasiekusių 20 pasaulio valstybių nėra nei vienos, turinčios bent kiek uždaras politines ar ekonomines sistemas.
Valdžios dosnumą šlovinantys intelektualai, valstybės programas administruojantys biurokratai, valstybinių gerai apmokamų, bet nereikšmingų tarnybų darbuotojai ir lengvatų gaunantys verslininkai tiesiogiai ar netiesiogiai laimi dėl tokio rinkos iškraipymo ir sukurtų rentų**. Tačiau pralaimi Lietuva kaip valstybė, jos piliečių dauguma. Sąžininga, atvira, negailestinga bei sklindanti į visas privataus ir viešojo gyvenimo sritis konkurencija yra geriausias prieinamas netiesioginis būdas didinti darbo našumą ir spartinti visuomenės pažangą.
Kaip pastebi „Financial Times“ apžvalgininkas prof. M.Wolf, kai kurios demokratinės valstybės regresuoja, kuomet demokratinės visuomenės elitas „pradeda grobuonišką tarpusavio kovą“. Lietuvoje stebime unikalų reiškinį. Iki šiol iš esmės nieko reikšmingo nenuveikęs ir skandalais garsėjęs šios kadencijos Seimas pastaruoju metu itin entuziastingai pradėjo kelti rentų sistemas kuriančias iniciatyvas.
Netenka stebėtis, jog tą daro Darbo partija, kuri specialiai ir buvo sukurta, kad „įsisavintų“ Europos Sąjungos paramos pinigus. Nuostabą kelia tai, jog į šį procesą įsijungia ir tradicinės partijos. Kyla baimė, jog ir Prezidentas bus nepajėgus sulaikyti taip įsismarkavusio Seimo. Net ir nesigilinant į retrospektyvą, vien pastaruoju metu priimtų ir dar prezidento nepasirašytų dokumentų pakanka susidaryti vaizdą apie daugumai partijų nesvetimą ir išaugusį grobuoniško elito apetitą.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai 9Nr.XP-713(3)), visų mokėtojų sąskaita jūrų laivininkystės darbdaviams numato privilegijas nemokėti socialinio draudimo įmokų. Garsusis projektas XP.2351 (rentos parlamentarams), numatantis visų, kada nors į Seimą išrinktų parlamentarų išlaikymą iki „gyvos galvos“ visų mokesčių sąskaita. Seime užregistruotas įstatymo projektas, numatantis pridėtinės vertės mokesčio lengvatas tam tikrų žemės ūkio produkcijos rūšių pardavėjams, svarstoma lengvatinio žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarka... Kas dar?
Rentas ir privilegijas šlovinantiems rinkėjams vertėtų gerai įsidėmėti drąsius išrinktuosius. Jei ne susitikimuose, tai gal bent jau kituose rinkimuose tokiu būdu galėtu jiems atsidėkoti. Paprasta rentų kūrėjų matrica šiuo metu atrodo taip:
| Frakcija | Socialinio draudimo privilegija XP-713 | XP-2351(rentos buvusiems parlamentarams) pritarimas |
|---|---|---|
| Darbo partijos frakcija | 15 | 14 |
| Liberalų sąjūdžio frakcija | 8 | 3 |
| Liberalų ir centro sąjungos frakcija | 6 | 4 |
| Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija | 16 | 13 |
| Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija | 5 | 4 |
| Tėvynės Sąjungos frakcija | 1 | 9 |
| "Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai)" frakcija | 2 | |
| Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija | 7 | 9 |
Atsidarius Seimo svetainę, be vargo galima papildyti šią kompaktišką lentelę ir pavardėmis. Politologinės krypties studentams tai gali būti gal informatyvus ir įdomus tiriamasis darbas. Pasistengsime jį atlikti ir rezultatais viešai pasidalinti.
* D. North, J.Wallis, R.Weingast. A Conceptual Framework for Interpreting Recorded Human History. NBER, 2006;
** Lewis, William W. The Power of Productivity: Wealth, Poverty, and the Threat to Global Stability. The University of Chicago Press, 2004.
