„Gal ir kreipsimės, nežinau. Jei padės, tai gerai, jei nepadės, tai ko ten kreipsies“, – svarstė apsemto namo savininkė Aldona Aleliūnienė.
„Niekas čia nieko nereaguos, garantuoju. Kaimynus apsemdavo visą laiką, tai kiek jie ėjo, kad bortelius kelis padėtų“, – sakė Sigitas Gaigalas, taip pat apsemto namo savininkas.
Pasak savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos vadovo, ekstremali padėtis skelbiama, kai per pusę paros prilyja nuo 50 iki 80 milimetrų. Esą sekmadienį per ne visą valandą Panevėžyje prilijo tik 17 milimetrų, nors vietomis vanduo gatvėse siekė pusę metro.
„Pavojų reikia kelti tada, kai yra ekstremali situacija. Šiuo atveju pavojaus nebuvo ir ekstremalios situacijos, anot įstatymo, nebuvo. Kai kurie pareigūnai per drąsiai komentuoja tokius dalykus, reikėtų daugiau įstatymo raidės žiūrėti“, – tvirtino Stasys Karčinskas, Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius.
Nukentėjusiems dėl ekstremalios padėties iš savivaldybės biudžeto šiemet skirta 15 tūkst. Lt, kol kas panaudota tik 2,5 tūkst., daugiausia nukentėjusiems nuo gaisro.
Administracijos vadovo teigimu, liūtis didelių nuostolių gyventojams nepridariusi, todėl pagalbos jie nesulauksią – apdraudusiems savo turtą padėsiančios draudimo bendrovės.
