Konstitucijai prieštarauja ir konservatorių pasiūlymas, kuriuo siekiama Teisėjų tarybą padaryti priklausoma nuo politikų valios. Esą teisėjų savivaldos instituciją turėtų rinkti ne teisėjai, o Seimas.
„Koks čia viešumas? Juk toks siūlymas prieštarauja Konstitucijai“, - spaudos konferencijoje stebėjosi komiteto nariai.
Pasak komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo kritikuojama statymą rengusi darbo grupė. „Kai nori mušti, lazdą visada rasi, nesvarbu, kokios priežastys bebūtų“, - sakė parlamentaras.
„Ruošdami įstatymo projektą sulaukėme daug pastabų ir siūlymų, - sakė J.Sabatauskas. – Projekte numatytos pertvarkos kur kas radikalesnės nei siūlė prezidento sudaryta darbo grupė. Šiuo įstatymu įtvirtinama ne tik teisėjų vidinė konkurencija, bet ir teismų darbo viešumas“.
Įstatyme siūloma visas bylas skirstyti naudojant kompiuterinę programą, tačiau, komiteto narių teigimu, tam įnirtingai priešinasi grupė Seimo narių ir kai kurie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai.
„Jeigu nepritartume kompiuteriniam bylų paskirstymui, išliktų žmogiškasis faktorius – bylas galėtų skirstyti teismų ar skyrių pirmininkai“, - N.Steiblienė stebėjosi, kad blokuojama teismų darbo skaidrumą užtikrinanti pataisa.
Be to, ji pabrėžė, kad projekte numatyta, kad visuose teismo posėdžiuose bus daromi garso įrašai. „Tai bent užkirs kelią tyčiotis teisėjams iš proceso dalyvių“, - mano parlamentarė.
„Liūdna, kad dangstantis neva noru, kad visuomenė galėtų įtakoti procesus, siekiama tenkinti ir siaurus interesus, - sakė Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius. - Akivaizdu, kad kai kurių parlamentarų pateiktais pasiūlymais norima stiprinti vieno asmens – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovo (Vytauto Greičiaus – aut.past.) įgaliojimus. Negalima spekuliuoti viešu visuomenės interesu, o dar blogiau juo dangstytis ir stumti ne visiškai sąžiningais būdais status qou išlaikymą. Manau, kad visuomenei tolesnis įstatymo nepriėmimas yra nenaudingas“.
Jis taip pat stebėjosi pasiūlymu dėl LAT pirmininko atleidimo – esą jį gali atleisti Seimas pasiūlius prezidentui, tačiau būtina sąlyga – turi būti LAT pirmininko sutikimas.
J.Sabatauskas mano, kad įstatymas turi būti svarstomas dar šioje sesijoje, o priimtas – rudenį. Pirmadienį jis Seimui pateikė pasiūlymą pratęsti Teisėjų tarybos įgaliojimas, kurie baigėsi nuo liepos mėnesio.
Komiteto nariai pabrėžė, kad siūlydami įvesti kasaciją administracinių bylų justicijai parlamentarai siekia reformuoti teismų sistemą. Europoje administracinės bylos nenagrinėjamos kasacine tvarka, šį modulį taiko tik Estija, kuri artimiausiu metu tokios tvarkos ketina atsisakyti.
„Tai būtų grįžimas atgal, kam reikia prailginti bylų nagrinėjimo terminus? Šiuo metu nagrinėjant administracines bylas dviejose instancijose užgaištama beveik šešis mėnesius, jeigu įvestume kasaciją, žmonių ginčai su valstybe užsitęstų dar keturiems mėnesiams“, - sakė J.Sabatauskas.
„Yra neleistina ir netoleruotina, kai teisėjai praleidžia Seimo kabinetuose ir tiesiogiai įtakoja sprendimus, kurie juos palies asmeniškai“, - pareiškė J.Sabatauskas.
DELFI paklaustas, ar nereikėtų Teismų įstatymą įtraukti į konstitucinių įstatymų sąrašą, G.Steponavičius sakė: „Jau penktą kadenciją Seimas nesudaro šio sąrašo, tačiau jeigu jis būtų priimtas, Teismų įstatymas turėtų būti šiame sąraše“.
