Labas,
Aš esu 27 metų moteris, ištekėjusi, turinti šeimą, du mažus vaikučius. Bet harmonijos širdyje neliko. Jaučiu nerimą ir kažkokių prieštaringų jausmų guzą krūtinėje... Atsitiko viskas prieš du metus. Tuo metu jau turėjau šeimą, turėjau vyresnėlį. Išvažiavau į kitą miestą keliom dienom darbiniais reikalais, o ten susitikau ir naujuosius pažįstamus. Vakare pasijutau, kaip gražiais studentiškais laikais – šokiai, muzika, gėrimai.... Apskritai alkoholį geriu retai, ir tai tik silpną. Bet tuomet naujieji kolegos pasiūlė “tauraus” gėrimo ... Nenorėjau atrodyti besilaužanti. Bet stengiausi išlaikyti saiką, ir staiga tai “kirto” taip, kad vos beprisimenu, kas buvo toliau. Tik žinau, kad vienas jų parlydėjo ir mane išprievartavo viešbutyje. Nesidraskiau, neplėšiau drabužių ... buvau kažkaip keistai apatiška. Atsigavusi jaučiausi šlykščiai, prausiausi, tarsi būtų mane kas apvėmęs. Kaltinau save, kam tiek gėriau, prisirijau extra atvejui kontracepcijos ...
Po to gyvenimas tęsėsi. Niekam nieko nesakiau. Nelabai ir yra kuo skųstis... Pati kalta. Gyvenau savo gyvenimą, su vyru mylėjomės, o tą įvykį tiesiog stengiausi pamiršti, nes nuo prisiminimų buvo bloga. Man svetimi atsitiktiniai santykiai, arba santykiai be meilės ...
Po kurio laiko pradingo mėnesinės. Aš laukiuosi! Šmėkštelėjo tamsus šešėlis mintyse, bet viduje tvirtai pasakiau – negali būti, nesutampa laikas, vartojau kontracepciją. Čia mūsų kūdikis, šeimoje laukiamas kūdikis! Ir kitaip negali būti.
Nepasakosiu, kaip labai jo laukiau, kaip džiaugiausi, kai pasaulį išvydo ši maža būtybė. Sunku papasakoti ir tą kritimą į tuštumą, kai iš tyrimų paaiškėjo, kad vaikas, ne mano vyro. Po pusdienio tylos mane ištiko isterija – aš verkiau, reikalavau vėl ir vėl daryti kraujo tyrimus. Po to prasidėjo keisti regėjimai, haliucinacijos, ir - tada aš susiėmiau. Kuo kaltas tas mažas gniužulėlis, jei aš taip padariau? Privalau jį išauginti ir duoti visą meilę, kokią tik galiu. Tegul tai bus visiems paslaptis, kol gali būti paslaptimi. Ir aš antrą kartą “pamiršau”.....
Ir tikrai, kartais mano meilė mažajam pasidaro net užgožianti meilę kitiems šeimos nariams. Pasidariau pikta kaip širšė, užsisklendusi. Nekenčiu to vyro, kurio žinau tik vardą. Šioje istorijoje didžiausia laimė, kad nenužudžiau savo kūdikio dar savyje, kad neleidau sau pagalvoti apie tikimybę, kad atsitiks būtent taip.
Tačiau atmintis yra mirštanti kartu su žmogumi. Nors prisiminimams nepalieku vietos, neleidžiu savęs gailėtis, jie išlenda ir smogia iš naujo ... taip pat skaudžiai, taip pat prieštaringai – meilė ir išdavystė, baimė ir susitvardymas. Man skauda, kad gyvenimas pavirto nesibaigiančia paslaptimi ir apgavyste. Tiesiog Jums norėjau tai papasakoti, nes neturiu kam kitam .... Taip lengviau.
Atsakymas
Labas,
Panašu, kad jūsų istorijoje yra receptas toms motinoms, kurios nemylėjo savo vaiko tėvų. Tokių turėtų būti nemažai, nes seksas ne visada sutampa su meile. Man patiko jūsų sprendimas ir požiūris. Ačiū.
Olegas
