aA
"Protų nutekėjimui" skirtoje konferencijoje buvo siūloma gerinti studijų materialinę bazę, skatinti "sveiką" konkurenciją bei keisti "lietuvišką mąstymą".
People
Pagrindinis dėmesys pirmadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje buvo skirtas doktorantų parengimo ir jų išlaikymo Lietuvoje klausimams.

Konferencijoje Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Vytautas Kaminskas pateikė statistinius duomenis apie doktorantų parengimą Lietuvoje ir Danijoje.

Anot jo, Lietuvoje yra 2,5 tūkst.doktorantų, Danijoje - 4,6 tūkst. "Mes turime socialinių mokslų doktorantų perteklių", - pažymėjo V.Kaminskas.

Jo duomenimis, 1993-2001 m. Lietuvoje kasmet vidutiniškai parengta po 230 daktarų. VDU rektorius prognozuoja, jog ir 2002 m. parengtų doktorantų skaičius neviršys 300.

Pasak V.Kaminsko, kad nesunyktų Lietuvos mokslininkų potencialas reikia atnaujinti tyrimų bazę ir bent du kartus padidinti dėstytojų bei mokslininkų atlyginimus.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovas Marius Mašalas "protų nutekėjimą" siūlė stabdyti gerinant doktorantūros studijų kokybę, neverčiant doktorantų dirbti neatlyginamą pedagoginį darbą, skelbiant kuo daugiau atvirų tarptautinių konkursų į laisvas dėstytojų vietas.

Biochemijos instituto docentas Gintaras Valinčius siūlė pakviesti į Lietuvą talentingus rusus ar kinus ir tokiu būdu kompensuoti "nutekėjusius" iš Lietuvos specialistus. Jo nuomone, daug naudos galėtų duoti "realios valstybės priemonės" bei bendras gyvenimo kokybės augimas - nusikaltimų mažėjimas, kultūrinio gyvenimo intensyvėjimas, estetinis aplinkos gerėjimas.

Švedijos Linčiopingo universiteto atstovas Ramūnas Valiokas teigė, jog pagrindinė "protų nutekėjimo" priežastis yra "lietuviškas mąstymas", kuriam būdingi trypčiojimas vietoje ir abejojimas.

"Artimiausiais metais užsienyje apgintų lietuvių mokslininkų disertacijų skaičius turėtų siekti apie tūkstantį", - sakė R.Valiokas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" rugpjūčio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, laikinai ar visam laikui išvykti iš Lietuvos norėtų beveik 80 proc. jaunų šalies gyventojų. Anot tyrimo, bent porą šimtų tūkstančių arba 8 proc. Lietuvos gyventojų norėtų visam laikui emigruoti. Dvigubai daugiau tokių yra tarp jaunimo - 16 proc. Daugiausia norinčių emigruoti iš Lietuvos yra tarp bedarbių - 20 proc.

Norinčių laikinai išvažiuoti į užsienį dirbti ar mokytis tarp visų apklaustų Lietuvos gyventojų yra 28 proc. Ypač daug tokių tarp jaunimo - apklausa rodo, kad net 79 proc. Lietuvos gyventojų iki 29 metų norėtų laikinai ar visam laikui išvykti iš Lietuvos.

Statistikai skaičiuoja, kad per 12 atkurtos nepriklausomybės metų iš Lietuvos į užsienį išvyko ir ten pasiliko apie 120-130 tūkstančių žmonių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.