aA
Irakas galėtų pasigaminti branduolinę bombą per kelis mėnesius, jei gautų prisodrinto urano ar plutonio iš užsienio, nes jis pats neturi galimybių pasigaminti radioaktyvių medžiagų, pirmadienį paskelbė įtakingas nepriklausomas tyrimų centras.
Branduolinė raketa
Tarptautinio strategijos tyrimų instituto (TSTI, International Institute for Strategic Studies) direktorius Johnas Chipmanas BBC radijui teigė, kad jei prezidentas Saddamas Husseinas su užsienio pagalba gautų prisodrinto urano, Irakas per metus pasigamintų kovines galvutes raketoms, galinčioms pasiekti taikinius Saudo Arabijoje, Kuveite, Izraelyje, Turkijoje, Jordanijoje bei Irane.

"Jei jam pavyktų įgyti radioaktyvių medžiagų iš užsienio, jų pavogti ar kokių nors būdu įsigyti, mes tvirtai manome, kad jis turi galimybių labai greitai, per kelis mėnesius, sukomplektuoti branduolinį ginklą", - sakė J.Chipmanas, pristatydamas naują TSTI ataskaitą apie numanomus Irako masinio naikinimo ginklus.

"Jie visada siekė įgyti galimybę apginkluoti savo balistines raketas branduoliniais ginklais, todėl jiems tereiks per kelis mėnesius, galbūt metus, išspręsti fizikos problemą - suporuoti kovinę galvutę su balistines raketa", - teigė jis.

TSTI pranešimas skelbiamas tuo metu, kai vyksta arši diskusija dėl galimo JAV vadovaujamo karo, siekiant nuversti Saddamą Husseiną.

Prezidentas George'as W.Bushas, kuris ketina ketvirtadienį išdėstyti savo poziciją Jungtinėms Tautoms, akcentavo Saddamo Husseino galimybės sukurti branduolinių ginklus prieš savaitgalį vykusias derybas su Britanijos premjeru Tony Blairu. Jose daugiausiai dėmesio buvo skirta Irako klausimui.

Britanijos pareigūnai sekmadienį sakė, jog T.Blairas, kuris taip pat įspėjo dėl Saddamo Husseino keliamos "realios grėsmės", jau matė pranešimo kopiją.

"Paskutinė priemonė"

Pasak J.Chipmano, įvertinus tai, jog 1980-1988 metų Irano ir Irako kare Saddamas Husseinas panaudojo cheminį ginklą, gali manyti, kad "jis didina savo atsargas, siekdamas jas panaudoti kaip paskutinę priemonę arba siekiant atgrasinti nuo jo šalies puolimo".

J.Chipmano teigimu, Irakas išsaugojo esmines tiek cheminio, tiek bakteriologinio ginklo atsargas iš arsenalų, sukauptų prieš 1991 metų Persijos įlankos karą bei septynerius metų Jungtinių Tautų ginklų inspektorių tikrinimo laikotarpį.

JT inspektoriai pasitraukė iš Irako 1998 metais prieš keturias dienas trukusį JAV ir Britanijos lėktuvų bombardavimą, kuriuo siekta nubausti Irako valdžią už trukdymą inspektoriams.

J.Chimano teigimu, civilinė Irako infrastruktūra taip pat gali būti per kelias savaites ar mėnesius pertvarkyta kurti naujas cheminio ir bakteriologinio ginklo atsargas.

Tačiau šalies galimybės panaudoti šiuo ginklus yra ribotos.

"(Irako) balistinės raketos taip sukonstruotos, jog veikimo metu didelė dalis (žudančios) medžiagos sunaikinama, - teigė jis. - Tokiu būdų šie ginklai yra labai svarbus gąsdinimo įrankis, tačiau mūšio metu jos neturės didesnės karinės svarbos".

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.