aA
Centro sąjungos lyderis Romualdas Ozolas sukritikavo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio parengtą įstatymo projektą dėl SSRS okupacijos žalos kompensavimo.
Antradienį spaudos konferencijoje R. Ozolas teigė, kad įstatymo projektas "ne tik ydingas", bet ir "nenaudingas praktiškai".

V. Landsbergis yra įregistravęs įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas yra apibrėžti Lietuvos suverenias teises ir užsienio politikos uždavinius, siekiant, kad būtų atlyginta žala, padaryta Lietuvai ir jos gyventojams per SSRS 1940-1990 metų okupaciją ir aneksiją.

R. Ozolo teigimu, Seimo pirmininkas peržengė savo kompetencijos ribas ir įsiterpė į prezidento sferą. Pagal Konstituciją valstybės užsienio politiką formuoja prezidentas.

"Seimo pirmininko nuolatinis kišimasis į prezidento kompetenciją, svarstant ar pateikiant įstatymų projektus, tampa labai rimta problema", sakė Centro sąjungos lyderis.

Pasak R. Ozolo, atsižvelgiant į dabar Rusijoje vyraujančias politines nuotaikas, bandymas iškelti šią iniciatyvą per prezidento Valdo Adamkaus birželį planuojamą vizitą į Maskvą "baigtųsi problemiškai".

Anot R. Ozolo, šis klausimas turėtų būti keliamas mažų mažiausiai tarptautinėje konferencijoje, kuri turi būti surengta dėl Kaliningrado srities ateities.

"Karaliaučiaus srities demilitarizavimas yra fundamentalus", sakė R. Ozolas. Jis teigė siejąs tai su galutiniu Antrojo pasaulinio karo pasekmių pašalinimo klausimu.

Anot V. Landsbergio aiškinamojo rašto, priimant Rusiją į Europos Tarybą (ET) 1996 metais, buvo konstatuota, kad Rusija įsipareigoja padėti asmenims, anksčiau deportuotiems iš okupuotų Baltijos valstybių, ar jų palikuonims sugrįžti į savo šalį pagal specialias repatrijavimo ir atlyginimo programas. Lietuva savo reikalavimams pagrįsti iki šiol neturėjo atitinkamo teisės akto.

Projekte nustatoma Lietuvos Vyriausybės pareiga įsteigti SSRS okupacijos žalos kompensavimo fondą, nustatyti šio fondo teisinį statusą ir numatyti lėšas, kurios būtų kaupiamos šiame fonde.

Vienas galimų šaltinių, kurį iš anksto nurodo šis įstatymas, tai Rusijos karinių ir kitų pavojingų krovinių tranzito į Kaliningradą tarifai.

R. Ozolas teigia, kad papildomai apmokestinus Rusijos karinį tranzitą, net iki tokio lygio, kad krovinius vežti per Lietuvą geležinkeliu būtų nenaudinga, susidariusi suma "būtų niekingai menka palyginti su kompensacijos suma".

"(Tai) primena V. Landsbergio kvietimą eiti į mišką rinkti žagarų, kai buvo paskelbta blokada 1990 metais", sakė R. Ozolas.

Anot R. Ozolo, tranzito tarifų didinimas būtų pateisinamas, "jeigu Kaliningrado sritis būtų projektuojama kaip militarizuota sritis amžinai". Tai, anot centristo, prasilenkia su Lietuvos požiūriu bei tarptautinėmis realijomis, prie Kaliningrado sienų priartėjus NATO ir ES.