"Vyskupai jokiu būdu nėra priešingi mėginimams surinkti daugiau pinigų į biudžetą, tačiau nori atkreipti įstatymų leidėjų dėmesį, kad moraliniai ir dvasiniai nuostoliai, legalizavus azartinių lošimų namus, gali būti kur kas didesni, nei planuojamas pelnas, o dvasiniai palūžusių ir moraliai žlugusių žmonių išlaikymas gali dar didesne našta užgulti valstybės ir visuomenės pečius", rašoma laiške.
Iki kito trečiadienio Vyriausybė ketina apsispręsti, ar azartinius žaidimus turės reglamentuoti įstatymas, ar užteks Vyriausybės nutarimo, kuriuo siūloma pataisyti Įmonių įstatymą, draudžiantį tokius žaidimus.
Parengtas Azartinių lošimų įstatymo projektas numato įteisinti azartinius lošimus - bingo, ruletes, kortas, kauliukus bei totalizatorius. Numatyta, kad lošimų namai bus steigiami užsienio turistų labiausiai lankomose vietose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Nidoje.
Prognozuojama, jog įteisinus azartinius lošimus kasmet į biudžetą būtų gauta maždaug 25 mln. litų. Latvijos biudžetas iš azartinių lošimų ir loterijų pernai gavo 25 mln. litų, Estijos - 12 mln. litų. Po 50 proc. surinktų mokesčių atitektų valstybės ir savivaldybių biudžetams.
