Įdomu tai, kad teisingumo ministras Gintautas Bartkus prognozuoja, jog kitąmet Lietuva gali pralaimėti net 15-ai savo besiskundžiančių piliečių ir gali tekti sumokėti net vieną milijoną litų kompensacijų. Tuo tarpu valstybės biudžete šioms išlaidoms numatyta tik 250 tūkst. Lt.
Teisingumo ministro teigimu, dauguma žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje padaroma, ne dėl prastų įstatymų, o dėl prastų tų įstatymų vykdytojų. Tiesa, pareigūnai dėl kurių kaltės buvo pažeistos kai kurių Lietuvos gyventojų teisės kol kas niekaip nenukenčia, nei moraliai, nei finansiškai.
Šį mėnesį Europos Žmogaus teisių teismas paskelbė priimtinomis ir nutarė nagrinėti iš esmės keturias bylas prieš Lietuvą. To pasiekė buvęs premjeras Adolfas Šleževičius, buvęs Seimo narys Audrius Butkevičius, buvęs Kauno policijos komisaras Stasys Sipavičius ir verslininkas Arvydas Stašaitis.
A.Stašaičio skundą teismas suskirstė į tris dalis ir visas jas nutarė nagrinėti iš esmės. Dauguma jo suėmimo epizodų nuo 1996 iki 2000 metų gali būti paskelbti neteisėtais. Tai - kol kas didžiausias pagal apimtį neteisėto suėmimo laikotarpis iš visų lietuviškų bylų Strasbūre. Tiek A.Stašaitis, tiek A.Butkevičius prašo priteisti po 2 milijonus litų kompensacijos.
Teisingumo viceministras Gintaras Švedas taip komentavo visų keturių bylų galimą baigtį: “Iš šitų keturių bylų mano prognozės nėra labai linksmos, situacija ten nėra gera, nors aš visada sakau, kad viltis miršta paskutinė”.
Beje, per pastaruosius penkerius metus Europos žmogaus teisių teismą pasiekė jau 350 Lietuvos piliečių skundų. Tiesa, teisininkų teigimu, Strasbūro teismą užplūdusi lietuviškų skundų banga liudija ne prastą žmogaus teisių padėtį mūsų šalyje, bet kylantį Lietuvos žmonių teisinio išprusimo lygį.
