Tačiau jis teigė "niekaip negalįs suprasti, kodėl jo vadovaujama Seimo dauguma tris metus to nedarė ir kaip čia atsitiko, kad nė vienai vyriausybei nebuvo pateiktas toks ultimatyvus įstatymo projektas".
"Čia yra, ko gero, ta pati Seimo pirmininko taktika - sukurti kokį nors įstatymo projektą, kad kitų trijų ar keturių metų bėgyje būtų galima eksploatuoti šitą temą", kalbėjo jis.
Toje pat spaudos konferencijoje dalyvavęs LDDP lyderis Česlovas Juršėnas teigė nemanąs, kad vardan gerų santykių su Rusija Lietuva turėtų atsisakyti žalos kompensavimo už okupaciją.
"Ir mums, ir visiems Lietuvos piliečiams, ir pareigūnams galioja 1992 metų tautos referendumas ir to referendumo rezultatai. Čia klausimas, kaip tai pateikiama ir kada tai daroma", kalbėjo jis.
Seimo pirmininkas V. Landsbergis parengė įstatymo projektą, įpareigojantį Vyriausybę išreikalauti iš Rusijos kompensaciją už Sovietų Sąjungos mūsų šaliai padarytą žalą per okupaciją.
Ši parlamento vadovo iniciatyva atsirado baigiantis šio Seimo kadencijai bei prezidentui Valdui Adamkui ruošiantis vizitui į Maskvą. Planuojama, kad šis vizitas turėtų įvykti birželį.
V. Landsbergio parengtame įstatymo projekte sakoma, jog Rusija turėtų kompensuoti Lietuvai sovietmečiu padarytą žalą, kadangi ji pasiskelbė esanti Sovietų sąjungos teisių ir įsipareigojimų perėmėja.
Be to, Lietuvos piliečiai dar 1992 metais surengtame visuotinime balsavime dėl Rusijos armijos išvedimo pareiškė, kad ši šalis turėtų kompensuoti ir Lietuvai padarytą materialinę žalą.
V. Landsbergio siūlomame įstatyme numatyta, kad Vyriausybė turi įkurti specialų Sovietų Sąjungos padarytos žalos kompensavimo fondą bei kreiptis į Rusiją, kad ši pervestų pinigų lietuvių tremtinių grįžimo į Lietuvą programoms.
