B.Barcienė dirbo Lietuvos taupomojo banko Varėnos skyriaus Panočių klientų aptarnavimo poskyrio kasos operacijų inspektore. Šiemet pavasarį šiame poskyryje buvo aptiktas 5 tūkst. litų trūkumas. Bet tai buvo tik pradžia.
Netrukus paaiškėjo, kad yra dingę gerokai daugiau pinigų, o juos, klastodama banko indėlininkų parašus bei sutartis, savinosi pati poskyrio inspektorė. Per 9 mėnesius ji pasisavino 21 indėlininko pinigus. Vos paaiškėjus šiems faktams, moteris iš karto prisipažino, jog pinigus ji ėmė norėdama čigonei sumokėti už burtus.
Į Varėnoje gyvenusią čigonę Verą Sinkevičienę B.Barcienė kreipėsi po to, kai 7 metais jaunesnis tris kartus teistas jos sugyventinis išėjo pas kitą moterį.
Čigonė, kuri žinojo, kad B.Barcienė dirba banke, pažadėjo padėti susigrąžinti išėjusį draugą, tik už kiekvieną būrimą reikalavo vis didesnės pinigų sumos: mokestis už būrimą nuo 100 litų išaugo iki kelių tūkstančių litų.
Čigonė tvirtindavo, kad pinigai yra tiltas tarp moters ir jos susigrąžinti trokštamo vyro. Ateityje būrėja pinigus žadėjo grąžinti. Tačiau pradėjus aiškėti apgavystei, čigonė dingo kartu su pinigais, taip ir negrąžinusi moteriai vyro meilės.
Parengtinį tardymą atlikusiems policijos pareigūnams čigonės tėvynainiai aiškino, kad būrėja išvyko į Angliją. Iš pradžių B.Barcienė pinigų burtams skolinosi iš žmonių, tačiau šias skolas reikėjo greitai grąžinti.
Tuomet moteris ir pradėjo savintis indėlininkų pinigus, jų vardu pasirašinėdama kasos pajamų orderius. Inspektorė ėmė pinigus tų žmonių, kurių sąskaitose būdavo nemenkos sumos, o indėlininkai jomis ilgai nesinaudodavo.
Imamų svetimų pinigų kiekiai vis didėjo, likusias tuščias sąskaitas B.Barcienė uždarydavo. Ji pati negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio motyvų.
