Nuteistasis taip pat ginčijo nukentėjusiajam padarytos žalos dydį. Jis prašė teismą remtis dabar galiojančiais įstatymais ir nuostatomis, apibrėžiančiomis žalos dydį, vertinant ją pagal minimalaus gyvenimo lygį (MGL).
Teismų vertinimu, žymi žala buvo padaryta 1994 metais, kai H. Daktaras reikalavo išpirkos iš Jurijaus Milevskio už pavogto automobilio sugrąžinimą. Nusikaltimo padarymo metu 1 MGL siekė 55 litus, o 1997 metais, kada H. Daktarui buvo paskelbtas nuosprendis, 1 MGL sudarė 110 litų.
H. Daktaro prašymus Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliaciniai teismai nagrinėjo po du kartus. Lietuvos apeliacinis teismas mano, kad perkvalifikuoti veiksmų nėra pagrindo, o neperkvalifikavus, negalima taikyti ir amnestijos. Be to, Apeliacinis teismas nusprendė, kad žalos dydis vertinamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusius žalos nustatymo kriterijus.
Teismas penktadienį paskelbė, kad H. Daktaro skundą atmeta, tačiau pripažino, kad Vilniaus apygardos teismo motyvai, kuriais buvo atmestas skundas, yra neteisingi. Šį Apeliacinio teismo sprendimą H. Daktaro advokatas Vytautas Sviderskis pavadino dideliu laimėjimu.
Nors jo ginamajam niekaip nepavyksta išeiti į laisvę, advokatas turi vilties, kad tai pavyks, kai Aukščiausiasis Teismas persvarstys bylą arba kai kolonijos, kurioje H. Daktaras kali, administracija įteiks teikimą apylinkės teismui. Nuteistajam atlikus du trečdalius bausmės, kolonijos administracija turi teisę kreiptis į teismą, prašydama už gerą elgesį anksčiau laiko paleisti nuteistąjį.
