Japonijos ambasados Vilniuje atstovai BNS sakė, kad "ambasada nėra abejinga šiam įvykiui, tačiau tikisi, kad ne visos vyšnaitės nudžiūvo ir pavasarį dar bus galima džiaugtis jų žiedais".
Pernai Vilniuje pasodintos sakuros turėjo pražysti po 2-3 metų. Net jei šiemet nudžiūvę medeliai ir atsigaus, dėl netinkamos priežiūros jie gali nebepražysti.
Sakuros buvo pasodintos pernai rudenį, Vilniuje iškilmingai minint žydus nuo nacių Lietuvoje gelbėjusio Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos šimtąsias gimimo metinės. Tačiau vyšnaitės šią vasarą, kai temperatūra siekė 35 laipsnius karščio, nebuvo pakankamai laistomos, todėl nudžiūvo.
Savivaldybės pranešime teigiama, kad iš 130 vyšnaičių visiškai sunyko dvylika. Likusios sakuros, gamtosaugos specialistų teigimu, esant tinkamai priežiūrai, atsigaus.
Teritorija aplink medelius bus išravėta, nuolat purenama ir tręšiama. Medeliai bus nugenėti ir purškiami chemikalais. Sausros metu vyšnaitės bus laistomos kas antrą dieną, žadama savivaldybės pranešime.
Pasak pranešimo, dabar savivaldybės įmonė "Vilniaus vandenys" užtikrino nuolatinį vandens tiekimą medeliams laistyti. Sakurų alėją prižiūrinti aplinkos tvarkymu ir želdinimu užsiimanti bendrovė "Vilniaus zunda" įpareigota, kol medeliai sutvirtės, skirti padidintą dėmesį jų priežiūrai.
Iki šiol sakuroms ypatingas dėmesys nebuvo skiriamas, jos buvo prižiūrimos, kaip ir visi kiti medžiai mieste.
"Vilniaus zundos" agronomė Nijolė Rudienė BNS sakė, kad per sausrą vienai sakurai reikia 5 litrų vandens. "Per pastaruoju metu vyravusius karščius "Vilniaus Zunda" sakuras laistė pagal galimybes", - sakė agronomė.
Jos teigimu, pasodinus sakuras, Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius bendrovei jokio oficialaus įpareigojimo rūpintis medeliais nedavė.
Dabar už medelių priežiūrą bus atsakingas Savivaldybės Energetikos ir ūkio departamentas. Iki šiol nebuvo aišku, kuris savivaldybės departamentas turėjo būti atsakingas už medelių priežiūrą.
Minint Č.Sugiharos 100-ąsias gimimo metines, sakurų sodinukai taip pat buvo pasodinti Prezidentūros kieme, Č.Sugiharos gatvėje bei skverelyje Vilniuje ir prie buvusios Japonijos ambasados Kaune.
"Pagarba medžiams Lietuvoje ir Japonijoje yra didžiulė, taip kaip žmogiškumas ir bendrosios civilizacijos vertybės. Šių japoniškų medžių šaknys, įleistos į Lietuvos žemę, dar labiau sutvirtins mūsų tautų draugystę", - tuomet sakurų sodinimo ceremonijoje sakė prezidentas Valdas Adamkus.
Kaune pasodintos japoniškos vyšnaitės buvo prižiūrimos rūpestingiau ir nenudžiūvo.
Šis japonų inicijuotas projektas buvo finansuojamas iš Japonijoje surinktos labdaros. Jis kainavo apie 300 tūkstančių JAV dolerių.
Kaune Japonijos generalinio konsulo pavaduotoju dirbęs Č.Sugihara nepaisė Japonijos vyriausybės nurodymų ir 1940 metais išdavė 6 tūkstančius tranzitinių vizų nacių persekiojamiems žydams.
Japonija Antrajame pasauliniame kare buvo nacistinio Vokietijos reicho sąjungininkė.
Turėdami Č.Sugiharos išduotus dokumentus, dauguma žydų pabėgėlių atvyko į Vakarų Japonijos Kobės uostą, iš kur turėjo galimybę saugiai išvykti į kitas valstybes.
1986 metais miręs Č.Sugihara pramintas "Japonijos Schindleriu". Vokiečių pramonininkas Oskaras Schindleris per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjo nuo sunaikinimo daug žydų, priėmęs juos dirbti į savo įmones.
