Jos čia auga, pasak Varėnos miškų urėdo Prano Celevičiaus, žemesnėse vietose ir arčiau vandens šaltinių. Voveraičių "slaptavietes" žino tik vietos gyventojai. Neauga grybai ir Labanoro girioje.
Švenčionių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Jono Jaksebogos žodžiais, giros viduryje galima sutikti tik vieną kitą grybautoją. Tačiau tikėtina, kad po stipraus lietaus miškai dar nudžiugins savo gėrybėmis.
Kita vertus, sausra sumažino gamtos niokotojų skaičių. Kadangi yra mažai grybų, žmonės grėbliais ar kitokiais "įrankiais" nebedrasko miško paklotės, samanų ir kerpių dangos.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyriausias specialistas Rimantas Grikevičius grybautojams primena, kad draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti voveraites, kurių kepurėlės skersmuo yra mažesnis negu 1 centimetras, o baravykų - mažesnis negu 1,5 centimetro. Negalima ardyti miško paklotės, niokoti nerenkamų grybų.
Naujame Aplinkos ministerijos leidinyje "Aplinkos būklė 2001" nurodoma, jog Lietuvoje vidutinis biologinis valgomų grybų derlius sudaro apie 54 tūkstančių tonų per metus. Iš jų maždaug pusę pažeidžia kenkėjai, 20 procentų lieka nesurinkta, o apie 16 tūkstančių tonų patenka į grybautojų krepšius.
Dzūkams ūpą pataisė gausus mėlynių derlius. Pietryčių Lietuvoje jų supirkta ne mažiau nei pernai. Tačiau jau sulaikyta pažeidėjų, kurie uogas renka braukdami per uogienojus specialiomis metalinėmis šukomis. Tokios šukos konfiskuojamos, o pažeidėjai - baudžiami.
