Manheimo teisme prokurorai kaltino E. Zundelį, kad šis, remdamasis "pseudomoksliniais" įrodymais, bandė perrašyti holokausto istoriją. Jis savo kaltinimus neigė, argumentuodamas žodžio laisvės principu ir tuo, kad įstatymai, kuriais remiantis jis nuteistas, gali prieštarauti Vokietijos Konstitucijai.
Baigiamojoje kalboje E. Zundelis pareiškė, kad teismas turėtų įsteigti tarptautinę ekspertų komisiją, kuri ištirtų holokaustą. Jei komisija patvirtintų, kad žydai buvo nuodijami dujų kamerose, jis žadėjo viešai atsiprašyti žydų ir kitų holokausto aukų.
Vokietijos valdžia puoselėja planus, kad holokausto neigimas būtų pripažintas kriminaliniu nusikaltimu visoje Europos Sąjungoje. Berlynas taip pat siūlo uždrausti nacių naudotus simbolius, tokius kaip svastika.
Tačiau oponentai akcentuoja, kad šis žingsnis gali paminti žodžio laisvę ir sulaukti nepritarimo iš kitų skaudžią istorinę patirtį turinčių valstybių, tarp jų ir Baltijos šalių, turėjusių iškęsti ne tik nacių, bet ir sovietų priespaudą. Be to, anot kritikų, istorinio svastikos simbolio draudimo negalima grįsti vien tuo, kad jį naudojo A. Hitlerio režimas.
