aA
Net sunkiais nusikaltimais įtariamų asmenų pavardes kruopščiai nuo visuomenės slepiantys Lietuvos teismai peržengė visas padorumo ribas – teismų informacinės sistemos „Liteko“ viešuose teismo posėdžių tvarkaraščiuose buvo paskelbtos merginų, nukentėjusių nuo seksualinių prievartautojų, pavardės. Tuo tarpu nusikaltimais įtariamų asmenų duomenys buvo nutylėti.
Smurtas, prievarta
Smurtas, prievarta
© Corbis/Scanpix
Milijonus valstybei atsiėjusioje „Liteko“ buvo paviešinta informacija apie išžagintą, apiplėštą ir seksualiai prievartautą merginą, kurios bylos posėdis teisme vyko pirmadienio popietę. Antradienį teisme turėjo būti nagrinėjama dar vienos merginos, kuri patyrė seksualinę prievartą bei buvo išžaginta, byla. Apie tai „Liteko“ sistemoje buvo skelbiama net du kartus – buvo nurodytas skirtingas posėdžių laikas.

„Liteko“ nė vienu atveju nenurodė kaltinamųjų pavardžių – šie duomenys esą yra įslaptinti. Išžaginimo bylose dėl ypač privataus gyvenimo detalių teismo proceso posėdžiai paprastai būna uždari. Tiesa, prieš tai teismas priima atitinkamą nutartį.

Abi seksualinės prievartos aukų bylos turėjo būti nagrinėjamos Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Kadangi teismo posėdžiai planuojami prieš mėnesį ar net porą, gali būti, kad informacija apie išžagintų merginų duomenis buvo viešai prieinama nuo praėjusių metų gruodžio ar net ilgiau.

„Duomenys apie žmogų gali būti atskleidžiami tik jam sutikus, - DELFI sakė Žmogaus teisų stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. – Jeigu teismo proceso metu atidengiamos jautrios privataus gyvenimo detalės, šių duomenų negalima viešinti. Manau, tai labiausiai turėtų būti taikoma seksualinio prievartavimo bylose – nukentėjusioji jau ir taip patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Teismai turėtų užkirsti kelią tokių duomenų viešinimui“.

H.Mickevičius sakė, kad jeigu merginos, kurių duomenys neteisėtai buvo paviešinti, kreiptųsi į teismą, joms pavyktų prisiteisti patirtą moralinę žalą. Ši žala atlyginama iš Teisingumo ministerijoje esančio specialaus fondo.

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė pripažino, kad duomenys apie išžaginimo bylose nukentėjusiais pripažintus asmenis yra neskelbtini. „Sunku ką ir pasakyti, išsiaiškinsime“, - nuostabos ir pasipiktinimo kolegų elgesiu neslėpė Teisėjų tarybos pirmininkė.

„Teismai yra nepriklausomi ir niekas negali jų kontroliuoti, - DELFI tvirtino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė. - Suprantama, teismai vadovaujasi įstatymu, tačiau mes net negalime jiems patarimų teikti. Nukentėjusieji išžaginimo bylose gali tikėtis slaptumo, jiems reikia tik įspėti teismą, kuris iš karto dėl to priims atitinkamą nutartį. Jeigu ta mergina ar moteris nesikreipė dėl įslaptinimo, galbūt jai reikalingas viešumas, gal ji siekia prevencinių tikslų – paviešinti savo istoriją, kad tokios nelaimės išvengtų kitos merginos“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.