Rytietiškai skambiai prasidėjo rinkimų diena: miestų aikštėse ir gatvėse koncertavo liaudies ansambliai, aidėjo Turkmėnbašio eilės ir ištraukos iš jo dviejų tomų veikalo „Ruchnama“ („Dvasios knyga“), liejosi Rytų saldumynai ir arbata... Tai įkvėpė turkmėnus. Jau per dvi pirmąsias balsavimo valandas prie urnų atėjo daugiau kaip trečdalis visų rinkėjų, o dienos pabaigoje jų aktyvumas priminė sovietinius laikus – siekė net 99 proc. Iš viso rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 85 proc. rinkėjų.
Atrodo, kad tuo puspenkto milijono turkmėnų optimizmas ir apsiribojo. Rinkėjai gerai žinojo tik laikinojo šalies prezidento ir gruodžio pabaigoje nuo širdies ligos mirusio Saparmurato Nijazovo įpėdinio Gurbangulo Berdymuchamedovo asmenybę. Rinkimų komisija balsavimo rezultatus paskelbs antradienį, o trečiadienį įvyks išrinktojo prezidento inauguracija, tačiau turkmėnai, jau eidami į balsavimo apylinkes, žinojo, kad jiems tereikia patvirtinti laikino valstybės vadovo įgaliojimus.
Opozicinė Turkmėnijos respublikonų partija iš karto paskelbė, kad rinkimuose buvo daugybė pažeidimų, bet jos atstovai nemano, kad jie buvo nelegitimūs. Vienas iš partijos vadovų Bairamas Šichmuradovas pasakė, kad „Turkmėnijoje 15 m. buvo diktatūra, todėl sulaukti greitos demokratijos neverta, nors tam tikras atšilimas – tai faktas, ir šis procesas juda į priekį“.
Interviu ispanų laikraščiui davęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovas iš Ašchabado pareiškė, kad rinkimai tebuvo spektaklis ir farsas. „Turkmėnijos režimas toks pat uždaras kaip ir Šiaurės Korėjos“, – atstovo žodžius ispanų laikraščiui cituoja naujienų agentūra „Interfax“.
Naujasis 49 m. Turkmėnijos vadovas dar sausio pradžioje paskelbė, kad imsis tam tikrų reformų šalyje. Jis pažadėjo atverti platesnes galimybes naudotis internetu, naujausiomis ryšio technologijomis, televizijos ir spaudos galimybėmis. Tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“ pernai lapkritį Turkmėniją buvo įrašiusi į 13 valstybių „interneto priešių“ sąrašą.
Naujasis vadovas daug dėmesio skirs turkmėnų švietimui. G. Berdymuchamedovas pažadėjo aukštojo mokslo diplomus pritaikyti prie pasaulinių standartų, o vaikus siųsti mokytis į Amerikos, Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Japonijos ir Kinijos mokyklas.
S. Nijazovo laikais vidurinis mokslas sutrumpėjo iki 9 m., o aukštasis – iki 4 m., tuo metu vakarinis ir neakivaizdinis mokymosi būdas buvo visai panaikintas. Taip šalyje beliko 3 tūkst. studentų vietų, tai yra penkis kartus mažiau negu sovietiniais laikais. Turkmėnijoje galiojo tik Ukrainoje, Malaizijoje ir Turkijoje išduoti aukštojo mokslo diplomai. Pagrindine mokomąja disciplina visuose lygiuose tapo S. Nijazovo „filosofinis veikalas“ „Ruchnama“.
Turkmėnbašio įpėdinis, stomatologas pagal išsilavinimą, žada reformuoti ne tik pensijų sistemą, padidinti atvykusių gyventi į šalį atlyginimus, bet ir išlaikyti nemokamą gyventojų aprūpinimą gamtinėmis dujomis, elektros energija ir vandeniu. „Kaip mokė didysis Serdaras (tai yra S. Nijazovas), nebus keičiamos žemos benzino, miltų, pirmos reikmės produktų kainos“, – savo rinkimų programoje žadėjo Turkmėnbašio pasekėjas.
Staiga miręs S. Nijazovas nepaliko įpėdinio iš savo šeimos klano, nes pats buvo našlaitis. Tik jaunesnysis brolis Muradas, gyvenantis Vienoje, buvo atsakingas už šalies dujų ir naftos pramonę. Apžvalgininkų nuomone, naujojo šalies prezidento rankos yra laisvos negirdėtoms Vidurio Azijoje reformoms. Kita vertus, akla ištikimybė didžiajam mokytojui ir silpna opozicijos patirtis gali palaidoti turkmėnų viltis kada nors išsiveržti iš izoliacijos.
„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.
