aA
Politinė partija Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) paragino buvusius kovotojus už Lietuvos laisvę, tremtinius ir kitus nukentėjusius nuo okupacijų asmenis bei visus Lietuvos piliečius neparemti siūlymo surengti referendumą dėl šalies stojimo į NATO.
NATO flag
Tokia pozicija išdėstyta rezoliucijoje, kuri priimta šeštadienį Kaune įvykusioje partijos tarybos konferencijoje.

"Esame griežtai prieš referendumo dėl stojimo į NATO rengimą. Kviečiame Lietuvos partizanus, laisvės kovų dalyvius, tremtinius ir kitus nukentėjusius nuo okupacijų asmenis bei visus Lietuvos piliečius atmesti referendumo iniciatorių užmačias ir nedalyvauti renkant parašus bei kitais būdais neprisidėti prie Lietuvos ateičiai labai žalingo referendumo rengimo", - raginama rezoliucijoje.

Joje primenama, kad LPKTS yra ne kartą paskelbusi paramą Lietuvos stojimui į NATO ir Europos Sąjungą. "Esame už laisvą ir saugią Lietuvą Vakarų erdvėje. Esame prieš tai, kad Lietuva liktų pilkojoje zonoje ir taptų pereinamuoju kiemu tarp Rusijos ir Karaliaučiaus krašto", - teigiama dokumente.

LPKTS manymu, 1940 metų Lietuvos okupaciją nemaža dalimi lėmė tai, kad šalis stengėsi išlikti neutralia valstybe.

Be to, pasak buvusių politinių kalinių ir tremtinių, referendumas dėl stojimo į NATO gali Vakaruose sudaryti įspūdį, kad Lietuva dar nėra apsisprendusi dėl narystės šioje organizacijoje.

Iniciatyvinę grupę, siekiančią, kad būtų paskelbtas referendumas dėl Lietuvos stojimo į NATO, subūrė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis.

Šiuo metu iniciatyvinėje referendumo rengimo grupėje yra daugiau nei dešimt narių, tarp jų trys Nepriklausomybės Akto signatarai, trys dabartiniai Seimo nariai, sovietmečio polinis kalinys, dvasininkas, garsi Lietuvos feministė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų lyderis ir Lietuvos simfoninio orkestro vadovas.

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje numatoma pradėti rinkti referendumo šalininkų parašus. Referendumo iniciatyvos teisę Lietuvoje turi ne mažiau kaip 36 parlamentarai arba 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Pastarųjų visuomenės apklausų duomenimis, Lietuvos stojimui į Šiaurės Atlanto Aljansą gegužės-birželio mėnesiais pritarė 68,1 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų.

Šalies prezidentas ir pagrindinės politinės partijos, tarp jų ir valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partija ir Naujoji sąjunga (NS, socialliberalų), deklaruoja paramą šalies narystei NATO ir pasisako prieš referendumą.

Valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovų nuomone, sprendimui įstoti į NATO pakanka tautos išrinkto parlamento ir jo suformuotos vykdomosios valdžios valios. Šių metų lapkritį įvyksiančiame NATO šalių narių vadovų susitikime Prahoje Lietuva tikisi gauti kvietimą narystei Aljanse.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.