1999 metais 25 valstybių - Europos Sąjungos bei jos kandidačių - gyventojai atsakė į 173 klausimus. Taip pat ištirtos ir Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos gyventojų vertybės. Duomenų iš pastarosios šalies patikimumas kol kas nepatvirtintas.
Iš atsakymų galima spręsti apie žmonių požiūrį į šeimą, darbą, religiją, laisvalaikį, dorovę. Šių duomenų analizė leidžia gana tiksliai apibrėžti kiekvienos šalies gyventojų panašumus ir skirtumus.
Šiuo metu Lietuva užima pirmą vietą Europoje pagal joje gyvenančių vadinamųjų pralaimėtojų ir laimėtojų santykį. Kas septintas Lietuvos gyventojas (14 proc.) mano, kad nieko savo gyvenime pakeisti nebegali, ir nelaukia iš ateities nieko gera.
Tik kas šeštas (17 proc.) Lietuvos gyventojas tiki ateitimi ir atitinka laimėtojo apibrėžimą. Jie arba patenkinti gyvenimu, arba mano, kad gali jį pakreipti norima linkme.
Latvijoje yra 13 proc. pralaimėtojų ir 13 proc. laimėtojų, Estijoje - atitinkamai 10 proc. ir 17 proc.
Vakarų Europoje žmonės jaučiasi geriau. Pavyzdžiui, Olandijoje yra tik 0,6 proc. pralaimėtojų ir 37 proc. laimėtojų, Vokietijoje - 1 proc. pralaimėtojų ir 48 proc. laimėtojų.
Per devynerius nepriklausomybės metus pralaimėtojai Lietuvoje gerokai pajaunėjo. Anksčiau tai buvo daugiausia 56-65 metų žmonės (20 proc.), o dabar save nevykėliu laiko beveik kas trečias 46-56 metų gyventojas.
Manoma, pralaimėtojų Lietuvoje padaugėjo neišsipildžius gyventojų svajonėmis greitai praturtėti. Daugelis žmonių nusivylė reformomis ir todėl laiko save nevykėliais.
Mokesčių nemokėjimą pateisina daugiausia Lietuvos gyventojų iš visų Europos Sąjungos šalių ir kandidačių.
Į klausimą, ar galima nemokėti mokesčių, jei yra tokia galimybė, 10 balų turėjo rašyti žmogus, kuris mano, kad taip galima elgtis visada, o vienetą - "niekada". Lietuvos vidurkis - 3,8, Ukrainos - 3,4, Estijos - 3,2, Rusija - 3,1, Latvijos - 2,1.
Gana pakantūs lietuviai yra ir kyšių ėmimui. Tai pateisina net 67 procentai apklaustųjų. Nepakančiausi kyšiams yra danai (92 proc.).
Vairavimą išgėrus labiausiai pateisina Slovakijos gyventojai - 53 proc. Lietuvoje tokių - 76 proc. Griežčiausiai prieš tokį elgesį nusistatę danai (93 proc.) ir lenkai (91 proc.).
Net 56 proc. mano, kad geriausiai Lietuvai tiktų stiprus lyderis, kurio nevaržytų nei parlamentas, nei rinkimai. Šiuo požiūriu lietuvius lenkia tik rumunai, rusai (po 67 proc.) ir latviai (58 proc.). Mažiausiai stipraus lyderio pageidauja kroatai (11 proc.), danai (14 proc.), austrai, vokiečiai (po 16 proc.) ir estai (18 proc.).
Blogiausiai Europoje lietuviai vertina savo šalies politinę sistemą - 30 proc. ją laiko labai bloga. Tik 23 proc. žmonių - mažiausiai žemyne - mano, kad Lietuvoje gerbiamos žmogaus teisės. Mažiausias Europoje ir lietuvių pasitikėjimas valstybės tarnautojais - jais pasitiki 21 proc. apklaustųjų. 1990 metais tokių buvo 53 procentai.
Užtat Lietuvos gyventojai yra didesni patriotai nei daugelis kitų europiečių. Net 46 proc. Lietuvos gyventojų eitų ginti savo šalies, jei kiltų karas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Vokietijoje savo šalį gintų tik 36 proc. žmonių.
Nė vienos Europos šalies gyventojai taip nepasitiki žiniasklaida kaip Lietuvoje. Šio tyrimo duomenimis, žiniasklaida pasitiki 77 proc. mūsų šalies gyventojų. Lietuviai lenkia portugalus (66) ir slovėnus (61).
Vakarų valstybėms būdingas kritiškesnis požiūris į žiniasklaidą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Vokietijoje žiniasklaida pasitiki 36, Italijoje - 35, Danijoje - 33 proc. gyventojų.
Prieš devynerius metus pagal požiūrį į homoseksualizmą lietuviai buvo nepakančiausi Europoje. Jei homoseksualizmui niekada nepritariantys rašytų 1 balą, o visiškai pateisinantys - 10, Lietuvos gyventojų požiūris į šį reiškinį būtų 1,4 balo.
Šiuo metu Lietuvos gyventojai homoseksualizmui tolerantiškesni (1,9 balo) ir susilygino su Latvija bei Rumunija, bet vis dėlto liko nepakančiausi Europoje.
Pakančiausi homoseksualizmui yra olandai (7,8), danai (6,6), vokiečiai (5,7), čekai (5,5).
