aA
Gynybos biudžeto mažinimas pablogintų tarptautinį Lietuvos įvaizdį ir neapibrėžtam laikui nutolintų šalies narystę NATO, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Raimundas Lopata.
Raimundas Lopata
Raimundas Lopata
© ELTA
"Dabar bet koks šių dalykų kvestionavimas ir kalbos apie gynybos biudžeto mažinimą mūsų partnerių bus suprastas kaip įsipareigojimų nevykdymas. Suprantama, dėl to pasitikėjimas sumažėja", BNS korespondentui teigė jis.

Peno svarstymams apie galimą gynybos finansavimo sumažinimą suteikė naujosios koalicinės Vyriausybė premjeras Rolandas Paksas, pareiškęs, kad gali būti peržiūrėtas įstatymas, įpareigojantis biudžeto išlaidas gynybos reikmės 2001 metais padidinti iki 1,95-2 proc. BVP.

Šią savaitę panašias nuostatas pakartojo kitų metų biudžeto projektą svarsčiusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Anot R. Lopatos, "tokios kalbos rodo, kad visiškai nežiūrima į valstybės ateitį".

"Jeigu 10 metų politinis elitas kalba apie tai, kad pagrindinė Lietuvos problema yra geopolitinė, ir tą problemą išspręs tik atsidūrimas Vakarų struktūrose, reikia to nuosekliai laikytis. Dabar tokie svarstymai, kai prieš krašto apsaugą pastatomas švietimas, virsta visuomenės supriešinimu", sakė R. Lopata.

R. Lopata pripažino, kad esant dabartinei valstybės biudžeto padėčiai, "pakankamai sudėtinga surasti tuos procentus" krašto apsaugai. Tačiau jis mano, kad įsipareigojimo padidinti gynybos finansavimą iki 1,95-2 proc. BVP nevykdymas Lietuvos narystę NATO gali nukelti į "neapibrėžtą ateitį".

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.