aA
1873 metais Dostojevskis (pagal jo dukros knygą A. Dostojevski „Vida de Dostojevski“ – Dostojevskių giminė yra lietuvių kilmės) knygoje „Rašytojo dienoraštis“ pirmojoje dalyje pamini, kad rusai visus savo jausmus gali išreikšti vienu žodžiu.
Aivaras Lileika
Aivaras Lileika
Šio žodžio jis neįvardija, tačiau tas žodis šiandien puikuojasi ant daugelio Rusijos ir ne tik Rusijos mokyklų sienų, viešuosiuose tualetuose, yra išpjaustytas ant medžių, išbraižytas ant architektūros paminklų. Žodžiu, ten, kur apsilanko rusas, dažnai atminimui paliekamas ir šis žodelis.

Tačiau kodėl patys baisiausi keiksmai mongolų okupuotose žemėse buvo ir liko susieti būtent su motina? Kodėl tokia sąvoka kaip „job tvoju mat“ taip paplitusi slavų kraštuose? Dar baisiau, visi keiksmažodžiai ten vadinami „matu“, – kildinami iš sąvokos „motina“! Kitose tautose, pvz. baltų, keiksmažodžiai dažniausiai yra kilę iš užkeikimo arba prakeikimo, priesaikos davimo ir daugmaž visi susiję su žvėrimis arba medžiais, bet tik ne su motina...

Dabartiniai rusų kalbininkai kiek įmanoma stengiasi atsiriboti nuo mongoliškų okupantų paliktų randų. Tačiau kaip bepažiūrėsi, šių keiksmų panaudojimo priežastys yra mažiausiai dvi: viena – istorinė, kita – psichologinė. Apie jas ir pakalbėkime.

Pirmoji priežastis – istorinė

Nežinantiems žodžio „mongolai – mung-khakh“ reikšmės – tai ne tautos pavadinimas, o žmonių, pasirinkusių tam tikrą gyvenimo būdą, apibūdinimas, paraidžiui – paprastai gyvenantis, arba kita žodžio kilmė „mangqol“ – grubus, šiurkštus, įžūlus. Tad jis taikomas ne kaip priklausomybė tam tikrai tautai, o tam tikram reiškiniui, pvz. homo sovieticus.

Į okupuotus kraštus priplūdus homo sovieticus masių, galiausiai visi pradėjo panašėti į kalinius, o valstybė pamažu virto į milžinišką GULAG‘ą, kur visi susikalbėdavo naudodami keturis ar penkis žodžius. „Matas“ tapo oficialiąja valstybine Sovietų imperijos kalba. Nevartoti šios kalbos buvo blogo tono ženklas ir parodydavo, kad esi ne savas, ne „sovietas“ (kaip ir nusigėrimas per šventes).
Aivaras Lileika:

Žinoma, kad geriausieji Čengis Chano generolai Jebe ir Subetai, prie Kalkos 1223 m. įveikę jungtinę palaucių ir rusų armiją, užimtoje Rusioje įvedinėjo savo tvarką prievartaudami moteris ir taip gausindami totoriškąją populiaciją. Jebe buvo atsakingas už slavų supažindinimą su šiuo papročiu – taip jų kalboje ir liko atsiminimas apie šį karvedį.

Ne paslaptis, kad rusiškas „huyō“ greičiausiai yra kilęs iš mongoliško „hulega“, reiškusio „didžiąją medžioklę“. Tai veiksmas, kai mongolų kariai ratu apsupdavo medžiojamą žvėrį ir jį nuduobdavo. Šis žodis buvo vartojamas ir karinėje terminologijoje. Kraupus žodis, apibūdinantis liūdną vyrų likimą okupuotose žemėse, tad ir pasakymas „hulega“ reiškė laisvo gyvenimo pabaigą, pakliuvimą į medžiotojų kilpą.

Dar kitos kilmės versijos (pagal G. V. Judiną (1865 m.), M. Fasmerį, A. Plucerį-Sarno, T. V. Achmetovą): totoriškas „chuitun“ reiškė žvarbų šiaurės vėją; totoriškas „chuai“ – pulti, griauti; mongoliškas žodis „chui“ – kardo dėklas, apnuoginti kardą mūšiui, mestis į mūšį, kovos šauksmas.

O tų „hulegų“ ir Jebe padariniai? Pavyzdžiui, prieš totorių ir mongolų invaziją Kinijoje buvo apie 100 mln. gyventojų, tačiau po jos užkariavimo 1279 metais, 1300 m. surašymo duomenimis, begyveno apie 60 mln. Maždaug 40 proc. gyventojų kažkur dingo. Visur, kur apsilankydavo mongolų ir totorių kariai, iki 40 proc. gyventojų mirdavo prievartine mirtimi arba dėl kitų šį procesą paspartinusių įvykių. Taikomos metodikos žudyti vyrus ir prievartauti moteris padarinys – apie 0,5 proc. pasaulio gyventojų turi geną, kurį turėjo tik Čengis Chanas ir jo sūnūs.

Politinės ar religinės gyventojų pažiūros užimtose žemėse Čengis Chano ir jo pasekėjų nedomino – svarbiausia okupuotiems kraštams buvo laiku susimokėti kasmetinius mokesčius (duoklę). Už jų surinkimą buvo atsakingas Didysis Kunigaikštis, paskirtas paties Didžiojo Chano, ir kunigaikščio paskirti baskakai – mokesčių rinkėjai.

Tiek Mongolijoje, tiek Kinijoje buvo ir yra prisiekiama savo motina. Tad ir priesaiką – užkeikimą Aukso Ordos okupacijos laikais reikėjo duoti prisiekiant motinos garbe. Nesumokėjai mokesčių – ateina koks totorius Jebe ir surengia „hulegą“ visam kaimui. Likusios gyvos moterys išprievartaujamos. Šį patologinį mongolų potraukį prievartauti gerai pajuto ir 1944–945 metais okupuotų kraštų gyventojai, o ypač Vokietija, bet ne apie tai čia kalbame.

Palyginę Rusios (nepainiokime, yra tikroji Rusija su sostine Kijevu ir Moskovija su sostine Maskva) ir jos pakraščio, okupuoto mongolų ir totorių, įstatymus, pastebėsime, kad už Moskovijos įstatymus žiauresnių nebuvo.

Apie 1227 metus lietuviai, sutriuškinę Jochi vedamą mongolų ir totorių armiją, jungdami ir vienydami Rusią, sukūrė galingą imperiją – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Maždaug 1321–24 m. Rusios sostinėje Kijeve Gediminas arba vienas iš jo sūnų vainikuojamas Rusios karaliumi. LDK, suvienijusi Rusią, apsaugojo Vakarų ir Rytų Europos krikščionišką kultūrą nuo sunaikinimo barbarų, besiveržiančių iš Azijos.

Taip pat lietuvių tauta paliko pasauliui monumentalų įstatymų leidybos paminklą – žinomą kaip Lietuvos Statutą (surašytas 1529 sausio mėnesį). Tai buvo nuo Justiniano (romėnų) pirmasis tikrąja to žodžio prasme Europoje teisynas. Lietuvos Statutas bene pirmasis panaikino tais laikais vyraujančią kolektyvinę atsakomybę už nusikaltimus ir bendrai pasižymėjo humaniškumu. Tuo metu Moskovijos teisynas buvo tiesiog Aukso Ordos klonas ir pasižymėjo nepaprastu žiaurumu.

Antroji priežastis – psichologinė

Žodeliai blia blia blia ir job job job skamba rusiškos kultūros erdvėje ir kaip sputniko pypsėjimai praneša: esate Rusijoje ir jos įtakos zonoje. Išverskite šį SOS signalą į normalią kalbą (pvz., lietuvių) ir suprasite, kad tai pagalbos ir dvasinės nevilties šauksmas.

Nors ir seniai pasibaigė mongolų ir totorių okupacija, rusų kalba ir toliau išlieka pripildyta terminų apie genitalijas, seksualinius santykius ir šaknimis įaugusi į patologinį seksualumą (lytiniai santykiai su motina). Kodėl?

Rusų krašte mongolišką okupaciją pakeitė tokia pat žiauri maskoliška okupacija. Ją pakeitė dar žiauresnė – komunistinė. Priežasčių būti nelaimingu komunistiniame pasaulyje buvo daug (pvz., visuotinis deficitas, draudimai lankytis užsienyje, žodžio, religijos laisvių apribojimai ir kt.), o pasipiktinus valdžia, ramus gyvenimas kaip mat baigdavosi GULAG‘e (koncentracijos stovykloje). GULAG‘e pirmoji kalba buvo mongoliškas „matas“. Maskvos okupuotuose kraštuose didelė gyventojų dalis kalėjo šiose koncentracijos stovyklose (10 ir daugiau metų), perimdama ne tik maskoliškus papročius (pvz., visuotinas alkoholizmas, moterų mušimas), bet ir oficialią kalbą –„matą“.

Į okupuotus kraštus priplūdus homo sovieticus masių, galiausiai visi pradėjo panašėti į kalinius, o valstybė pamažu virto į milžinišką GULAG‘ą, kur visi susikalbėdavo naudodami keturis ar penkis žodžius. „Matas“ tapo oficialiąja valstybine Sovietų imperijos kalba. Nevartoti šios kalbos buvo blogo tono ženklas ir parodydavo, kad esi ne savas, ne „sovietas“ (kaip ir nusigėrimas per šventes).

Prasidėjus dainuojančioms revoliucijoms (1990 metais), daugelis kraštų išlaisvėjo politiškai, tačiau ir toliau išliko kultūrinėje GULAG‘o priklausomybėje... Netikite? Išeikite vakare į gatvę ir paklausykite, kaip virš miesto pypsi rusiškas sputnikas „blia blia blia“ ir „job job job“ ... o motina Lietuva verkia, kad ir toliau lietuvis prisiekinėja ne žalčiais, Perkūnu, rūtomis, o patologiniais lytiniais santykiais su ja ... .

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.