"Teisėjas nurodė jam stoti prieš teismą", - agentūrai "Reuters" sakė buvusio šalies vadovo advokatas Juanas Velasquezas (Chuanas Velaskesas).
Kiek anksčiau šaltinis prokuratūroje nurodė, kad teisėjas išdavė L.Echeverria Alvarezo arešto orderį, tačiau advokatas sakė, kad 84 metų prezidentui skirtas namų areštas.
Pareigūnai teigia, kad per kruvinus 1968-ųjų įvykius, vadinamus Tlatelolko skerdynėmis, žuvo apie 30 žmonių. Tuo tarpu įvykių liudininkai ir žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad aukų buvo apie 300.
JAV vyriausybės dokumentuose, kuriuos spalio mėnesį paskelbė nevyriausybinė tyrimų organizacija "Nacionalinis saugumo archyvas", rašoma, kad tais metais, kai vyko žudynės, L.Echeverria Alvarezas buvo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) informatorius.
Žudynės buvo surengtos prieš pat Olimpines žaidynes, kai vyriausybės pareigūnai nesugebėjo sutramdyti demonstrantų, kurie daug savaičių rengė eitynes, reikalaudami demokratinių reformų autoritariškai valdomoje Meksikoje.
Liepą teisėjas dėl ieškinio senaties atmetė kaltinimus genocidu L.Echeverria Alvarezui, kuris prezidentu buvo nuo 1970 iki 1976 metų, tačiau prokurorai apskundė šį sprendimą.
Naujas teismo sprendimas paskelbtas likus dviem dienoms iki dabartinio Meksikos prezidento Vicente Foxo (Visentės Fokso) kadencijos pabaigos. Jį šiame poste pakeis konservatorius Felipe Calderonas (Felipė Kalderonas).
V.Foxas pažadėjo ištirti žmogaus teisių pažeidimus, už kuriuos atsakingos saugumo pajėgos ir vyriausybės pareigūnai, priklausę Institucinei revoliucinei partijai, kuri per "purvinąjį karą" septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais sutriuškino kairiųjų pažiūrų studentų ir partizanų judėjimus.
Šį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje, kurią parengė prokuroras, V.Foxo specialiai paskirtas ištirti šiuos nusikaltimus, teigiama, jog trys buvę šalies prezidentai, tarp jų ir L.Echeverria Alvarezas, atsakingi dėl sistemingai vykdyto smurto. Ataskaitoje minimos disidentų "žudynės, prievartinio dingimo atvejai, sistemingi kankinimai ir genocidas".
Žmogaus teisių gynėjai sveikino griežtą ataskaitą, kurioje minimi mažiausiai 436 prievartinio dingimo atvejai. Tačiau jie kritikavo vyriausybę, kad iki šiol nenubausti asmenys, atsakingi už nusikaltimus, apie kuriuos rašoma atskaitoje.
