Teismas taip pat patenkino Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį ir A.Kaliačių įpareigojo nugriauti šašlykinę, vasaros tipo kavinę, pirtį, dvi medines pavėsines.
A.Kaliačius ne tik savo lėšomis turės nugriauti savavališkus statinius, bet ir sutvarkyti statybvietę bei V.Šnirienei sumokėti 600 litų bylinėjimosi su juo teisme išlaidų.
Nei A.Kaliačius, nei jo tėvas teismui skelbiant sprendimą nedalyvavo. Jie dar gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir per 20 dienų apskųsti jiems nepalankų teismo sprendimą.
Tvenkinio savininkės sūnus, Vilniaus rajono gyventojas Albertas Šniras kartu su Vilniaus apskrities viršininko administracija siekė, kad be reikalingų leidimų statinius pastatę policijos ekskomisaras E.Kaliačius ir jo artimieji juos nugriautų.
Teismai dėl statinių Svironių viensėdyje kyla ne pirmą kartą.
Būtent dėl šių savavališkų statybų ir kilo skandalas, išsirutuliojęs į baudžiamąją bylą tuometiniam sostinės policijos vadovui E.Kaliačiui.
Prokuratūra surinko duomenis, kad į E.Kaliačiaus sodybą Vilniaus rajone, Svironių viensėdyje, nuo 2000-ųjų rugsėjo iki 2002-ųjų spalio iš policijos areštinės buvo vežami dirbti areštantai. Ten jie kasė duobes, barstė juodžemį, valė vandens telkinį, genėjo medžių šakas, kirto krūmus, rovė medžių šaknis, pjovė malkas, klojo plyteles ir atliko kitus darbus.
Iki 2005-ųjų gegužės 10 dienos ši sodyba buvo E.Kaliačiaus nuosavybė. Vėliau ją padovanojo sūnui Andriui.
E.Kaliačiui nuosprendį paskelbęs teismas tai įvertino kaip siekį pridengti savo neteisėtus veiksmus - ekspareigūnas turtą padovanojo, kai jo veikla susidomėjo teisėsauga.
Teismo vertinimu, policijos šefas areštuotuosius darbams į savo privačias valdas vežėsi siekdamas turtinės naudos - nenorėdamas samdyti darbininkų, transportą, pirkti kurą. Tokiais savo veiksmais E.Kaliačius pažeidė įvairius įstatymus, tarp jų - Viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymą, sumenkino policijos autoritetą.
Teismo posėdžiuose liudytojais apklausti 18 buvusių areštantų paliudijo, kad dirbo E.Kaliačiaus sodyboje. Didesnė jų dalis patvirtino, kad privačioje ekskomisaro valdoje dirbo ne vieną dieną. Už darbą jie negavo jokio atlygio.
13 vyrų tikrinant parodymus vietoje, tai yra E.Kaliačiaus sodyboje, nurodė konkrečią vietą, kur dirbo. Vienas vaizdžiai nupasakojo, kaip atrodo ta vieta, kur dirbo. Be to, vienas areštantas teigė, kad dirbo sodyboje, kuri buvo aprašyta ir kurios nuotraukos buvo išspausdintos viename žurnalų 2004-aisiais.
Kūlių tvenkinio savininkės V.Šnirienės sūnus A.Šniras neapsikentęs savavališkų statybų, kurios palietė ir jo, kaip tvenkinio savininko, interesus, kreipėsi į teismą.
Į civilinę bylą netrukus įsitraukė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija. Tiek A.Šniras, tiek viršininko administracija prašė teismo įpareigoti A.Kaliačių nugriauti neteisėtus statinius Kūlių tvenkinio apsauginėje juostoje.
"Mūsų tvenkinio vandenyje savavališkai pastatyta prieplauka. Tvenkiniui yra nustatyta apsauginė juosta. Visos organizacijos, į kurias kreipiausi, atsakė, kad tai - neteisėta statyba. Pastatyta be projekto ir statybos leidimo", - teismui yra sakęs A.Šniras.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos valdininkai dėl šių neteisėtų statybų 2005-ųjų gegužę ir 2006-ųjų birželį surašė du aktus ir, remdamiesi jais, teismo prašo įpareigoti A.Kaliačių ir su juo susijusią bendrovę "Kalenas" nugriauti savavališkai pastatytus pastatus.
Apskrities atstovė teismui sakė, kad šie aktai yra galiojantys ir nepanaikinti. Pasak jos, miškų ūkio paskirties žemėje statybas gali vykdyti tik parengus detalųjį planą. Be detaliojo plano jokios statybos negalimos.
Atsakovas E.Kaliačiaus sūnus A.Kaliačius yra pripažinęs, kad statybos neteisėtos. Tačiau, jo manymu, A.Šniro teisės pažeistos nebuvo.
