Tyrimo metu paaiškėjo, kad jokio organizuoto pasikėsinimo nebuvo ir diktatorius, sunaikindamas apie pusantro šimto kaimiečių, daugiausia šiitų, švelniai tariant, persistengė. 180 tūkst. kurdų sunaikinimas tuomet buvo išskirtas į atskirą bylą, ir šito žiauraus akto nė vienas specialiojo teismo teisėjas net nedrįsta vadinti persistengimu. Tai, kaip pareiškiama mirties nuosprendyje, genocidas, nusikaltimas žmonijai.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje S. Husseinas ir jo valdančiosios BAAS partijos aktyvistai tiesiog siautėjo. Norėdami numalšinti netoli Irano sienos gyvenančių Šiaurės Irako kurdų sukilimą, jie įsakė naudoti net cheminį ginklą. Nuo cheminių medžiagų tada mirė apie 5 tūkst. Chalabdžos kaimo gyventojų. Ši operacija buvo vadinama „Al-Anfal“, tai yra „Trofėjai“. Irako diktatoriaus „trofėjais“ tąkart tapo beveik 200 tūkst. už savo Kurdistaną kovojusių kurdų. Todėl ir pagal šiuos kaltinimus S. Husseinui gresia mirties bausmė.
Tai tapo visiškai aišku, kai sekmadienį prokurorai pareiškė, kad turi ir teismui pateiks garso įrašus iš buvusio diktatoriaus ir jo partijos narių posėdžio. Jame S. Husseinas nurodo, kad cheminis ginklas prieš kurdus gali būti panaudotas „tik su jo sankcija“. Vadinasi, kaip tvirtina vyriausieji kaltintojai, „atsakomybė už tokio ginklo panaudojimą tenka Saddamui“. Taip pat yra ir rašytinių patvirtinimų su S. Husseino parašais, įrodančiais asmeninę jo kaltę.
Taigi akivaizdu, kad S. Husseinas kaltas. Vis dėlto daugelis Vakarų valstybių ir tarptautinių organizacijų mirties nuosprendį apibūdino nuo skuboto iki pasibaisėtino. Antai tarptautinė organizacija „Amnesty International“ jį pasmerkė ir pareiškė, kad tas „nuosprendis pilnas bjaurių klaidų, kurios verčia suabejoti teismo pajėgumu veikti teisingai ir pagal tarptautinius standartus“. Amerikos žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ pritarė S. Husseino advokatų protestams, kad proceso metu Irako Vyriausybė neleistinai kišosi į bylos nagrinėjimą. Apžvalgininkai pastebėjo ir kitą detalę: nuosprendį buvusiam diktatoriui paskubėta paskelbti likus keletui dienų iki rinkimų į Jungtinių Valstijų Kongresą. Amerikos karas Irake tapo didžiausiu pagaliu į respublikonų rinkimų vežimą, rašė Amerikos spauda. Vis dėlto, kaip parodė rinkimų rezultatai, net nuosprendis visų nekenčiamam tironui nepadėjo George’ui W. Bushui išvengti politinės nesėkmės…
Šis nuosprendis įkaitino atmosferą pačiame Irake. Jau tą pačią lapkričio 4-ąją, kai jis buvo paskelbtas, Bagdado gatvėse padaugėjo šiitų ir sunitų susidūrimų, pasipylė teroro aktai prieš amerikiečius. Sostinėje ir daugelyje kitų Irako miestų buvo įvesta komendanto valanda.
O tuo metu kai kas jau ruošiasi egzekucijai. Kaip praneša agentūra „Reuters“, Indijos Kalkutos teatras gruodį parodys premjerą, pavadintą „Saddamas kartuvėse“. Spektaklio pabaigoje buvęs diktatorius jau kybo kartuvėse, todėl kritikai iš anksto kritikuoja tokį finalą. Patys režisieriai teigia, kad jau dabar visi bilietai į 50 šių vaidinimų parduoti. Teisybės dėlei „Reuters“ primena, kad Kalkutos teatras taip pat pastatė pjeses apie Amerikos įsiveržimą į Iraką ir kalinių kankinimus Abu Graibo kalėjime…
„Užsienio įvykių komentaras“ – darbo dienomis 17.55 val., kart. kitos dienos rytą 6.55 val.
