– Kodėl nusprendėte imtis dėstytojo duonos?
– Prisipažinsiu – nelabai aš apsisprendęs dar. Pažiūrėsiu, kaip mano galimybės, laikas... Laiko lyg tai ir užtektų, bet tam tikri įsipareigo-jimai iškyla. Tvirtai dar nesu apsisprendęs.
– O kodėl jie pasikvietė būtent jus?
– Turėjau ten tokių porą susitikimų, tai jiems, kaip supratau, patiko, ir nori mane pakviesti.
– Ką galvojate apie save kaip dėstytoją?
– Na, jaunimui gal gerai, kad vyresnio amžiaus su tam tikra patirtimi per ilgoką laiką. Čia tokia būtų diplomatinė veikla. Konkrečioji, ne te-orinė.
– Kaip į jus reaguoja studentai? Juk yra tekę tame institute kalbėti. Klausinėja?
– Nežinau reakcijos. Čia jau reikia jų paklaust. Klausinėja, klausinėja... Jiems įdomu yra.
– Žinokite, kurso klausytojų grupė jau suformuota. Susirinkusi.
– A jau susirinkus? Na, aš pats nežinojau, ar susirinkusi...
– Tai jau teks ir dėstyti...
– Na, pabandysiu. Man įdomu susitikimai su studentais, jų reakcija. Jei bus palaikymas jaunimo...Vis viena – aš vyresnio amžiaus žmo-gus, neturintis dėstymo patirties, tai aš kiek...Na, nejaukiai jaučiuosi, bet aš manau, kad susitarsim.
L.T. INFO
Kristina Brazauskienė, žmona:
„Man atrodo, kad jis labai įdomiai šneka. Jeigu aš būčiau studentė, man būtų labai įdomu išgirsti, nes tai, ką aš girdžiu, man atrodo, visai neprošal išklausyt ir kitiems. Man atrodo, kad studentams bus įdomu. Labai įdomu. Gėda būtų su tokia patirtimi, su tokiu žinių bagažu sėdėt ir snaust fotely. Nepadoru ir gėda“.
