Po pusmečio tyrimų ji konstatuoja, kad kaimo žmones Lietuvoje charakterizuoja kančia ir skundas – nesiliaujantis šnekėjimas ir širdgėla dėl to, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau.
Kenčia ir skundžiasi
„Sovietmečiu buvo stabilumas ir nuspėjamumas“ – tokiais žodžiais antropologę pasitiko Lietuvos kaime. Anot jos, bendras skundas – pagrindinė ašis, apie kurią sukasi žmonių gyvenimas, jais pasikliaujama, vengiant imtis atsakomybės, priimti sprendimus.
Kaime skundžiamasi, nes žmonės jaučiasi užmiršti ir neišgirsti. Antropologė sako, kad šnekos apie kentėjimą žmones ne tik vienija, bet turi ir socialinę funkciją.
Minėti bruožai, pasak I.Harboe Knudsen, būdingi tiek jauniems, tiek seniems.
Tačiau antropologė įžiūri ir kaimo žmonių skirtumus: vieni – turintys 3 hektarus žemės ir triūsiantys šeimos ūkeliuose, likę - tikrieji ūkininkai, turintys daug žemės, žinių ir taikantys technologijas.
„Trihektarininkų“ šalyje daugiau, tad „modernieji“ nepajėgūs jų perrėkti. Antropologė pastebi, kad kaimo ašis – senoji karta, mat 60 proc. kaime gyvenančių žmonių – vyresni nei 55-erių.
Tačiau mokslininkė visa tai pateisina. Anot jos, šalyje iš tiesų buvo pernelyg greita privatizacija, neturint vizijos, skubėta kuo greičiau atsisakyti sovietinės sistemos. Taip skubant vietinių sprendimų teisė palikta kolūkių pirmininkams.
Tiek pokyčių kaimo žmonės paprasčiausiai nesitikėjo, tad dabar, antropologės teigimu, jiems atrodo, kad sovietmečiu buvo saugesni.
Žmonės nepasikeis
Šias išvadas I.Harboe Knudsen padarė po pusmečio tyrimų viename Pietų Lietuvos kaime. Ji ne tik stebėjo kaimo žmonių gyvenimą, bet ir jame dalyvavo – kartu melžė karves, ravėjo daržus, važiavo į turgų.
Prieš tai ji Vilniaus universiteto lietuvių kalbos kursuose pramoko lietuviškai. Lietuvos kaime danė ketina pabūti iki balandžio.
„Žmonės čia šaunūs. Labai draugiški ir paslaugūs, linksmi, atviri - tai aš labai vertinu. Visi nori vykti į Vilnių, o aš sakau – ne, geriau į provinciją“, - DELFI pasakojo Danijos Arhus universiteto magistrė, pridūrusi, jog seniai domėjosi Baltijos šalimis.
Tačiau, anot I.Harboe Knudsen, kalbant apie sovietmetį Lietuvoje netinka žodžiai nostalgija ir idealizavimas – žmonių savijautą atspindi kentėjimas.
Mat nostalgija, antropologės teigimu, – „kažkoks jausmas“, o žmonės juk šneka apie tai, ką iš tikro patyrė. Visgi ji teigia nepastebėjusi, jog dabar žmonės Lietuvoje gyventų skurdžiai.
„Nemanau, kad žmonės Lietuvoje pasikeis. Pokyčiai ateis su nauja karta“, - konstatavo mokslininkė, užklausta, kada lietuviai nustos raudoti dėl „prarasto 9-ojo dešimtmečio”.
