aA
Lietuvoje yra maždaug 800 tūkst. Y ir Z kartų atstovų, kurie per mėnesį išleidžia apie 250 mln. eurų, skaičiuoja skaitmeninės komunikacijos konsultantas Tomas Nemūra.
Tomas Nemūra
© DELFI / Andrius Ufartas

Kovo 23 dieną vadovų konferencijoje „EBIT 2018“ jis pasidalino atradimais ir įžvalgomis, kurias padarė per pastaruosius kelis metus dirbdamas su šia auditorija.

„Paprastai viešųjų ryšių agentūrai formuluojama užduotis skamba maždaug taip: Laba diena, turime produktą arba paslaugą, tikslinė auditorija yra nuo 20 iki 40 metų, yra top 5 miestai, aukštesnės pajamos, aukštasis išsilavinimas.

Tada būna dar viena papildoma frazė. Pavyzdžiui, jei produktas susijęs su sveika gyvensena, tada sakoma, kad „šie vartotojai labai daug dėmesio skiria sveikai gyvensenai“. Tačiau problema ta, kad tie patys vartotojai tiek pat dėmesio skiria ir „craft“ alui, stilingai aprangai, aktyvioms pramogoms, menui ir visiems kitiems dalykams“, – kalbėjo jis.

T. Nemūra aiškino, kad 20–40 metų auditorija iš esmės skyla į dvi kartas.

„Z kartos atstovams dabar yra 20–22 metai, o didžioji jų dalis dar tik artėja prie pilnametystės ir jau netrukus pateks į tikslinės auditorijos apibrėžtį. Y karta yra atitinkamai nuo 22 iki maždaug 36–38 metų. Kokie tai žmonės? Kai kurie pavyzdžiai yra pakankamai kraštutiniai“, – sakė jis.

Pranešėjas papasakojo, ką verta žinoti su jais dirbant.

„Pirmiausia, viskas, kas yra daroma socialiniuose tinkluose, yra daroma dėl dėmesio ir populiarumo, kurį leidžia sukurti turinys, kurį ten įdedame. Niekas nieko nedaro dėl turinio informacinės vertės, visi viską daro dėl dėmesio. Taip yra todėl, kad dėmesys ir populiarumas stimuliuoja tuos pačius smegenų centrus, kaip meilė ar orgazmas. Kur prasideda šie reikalai, patys suprantate, kiek racionalaus elgesio lieka“, – dėstė jis.

T. Nemūros teigimu, Y ir Z kartos atstovai yra žmonės, kurie sukasi uždarame blaškymosi rate.

„Juos retai kada pamatysite susikaupus dirbant vieną darbą. Jie daro daug užduočių vienu metu: ausyse ausinės, ekrano kampe sukasi „Youtube“ video, kažkas dar šnekina šalia ir visa tai vyksta kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro.

Tyrimai rodo, kad kuo daugiau žmogus blaškosi, tuo prasčiau smegenys filtruoja kitus dirgiklius ir užsuka žmogų uždarame rate. Kitaip sakant, kuo tu labiau blaškaisi, tuo labiau blaškaisi, tuo labiau blaškaisi, kol galų gale produktyvaus laiko turi du kartus per dieną po 15–20 minučių“, – sakė jis.

Jis dar sakė, kad kalba apie žmones, kurie šiuo metų laiku tikrai savo antroms pusėms aiškinasi dėl dalykų, kuriuos mato „Instagram“ sraute.

„Pavyzdžiui, paprastas klausimas: kodėl mes ne Tailande? Žiūriu į „Instagram“ – visi yra Tailande, kodėl mes ne ten? Panašių klausimų kyla ir daugiau. Pavyzdžiui, atsidarė naujas restoranas, kodėl mes dar nebuvome? Visi jau buvo. Vakar buvo koncertas, visi buvo, mes nebuvom. Visi jau išbando naują sportbačių kolekciją, matė naują filmą, buvo naujame pristatyme, tik ne mes. Mes sėdime buityje, mokame mokesčius“, – sakė jis.

T. Nemūra teigė, kad Z ir Y kartos žmonės žmonės yra linkę turinį, kurį mato socialiniuose tinkluose, painioti su realybe, nes turi didžiulį kontrastą tarp to, kaip gyvena, ir to, ką mato ekranuose.

„Šioje ekrano pusėje yra buitis, mokesčiai, problemos, vėluojanti nuoma, blogi pažymiai, tėvų spaudimas. Tuo metu ekrane yra visi ryškiausi ir geriausi gyvenimo momentai: Tailandas, renginiai, kolekcijos, besaikis vartojimas, nauji ir gražūs žmonės. Tas kontrastas žmones varo į neviltį, kelia nepilnavertiškumo kompleksą, kai kuriuos žmones nuveda iki depresijos.

Tai yra žmonės, kurie kiekvieną dieną turi labai daug progų tai depresijai sustiprinti, nes ekraną tikrina tarp 150 ir 200 kartų. Pusė jų naudoja vadinamuosius „push“ pranešimus. Tai reiškia, kad telefonas visą laiką pypsi ir reikalauja dėmesio. Šie vartotojai per dieną turi nuo 5 iki 6 valandų aktyvaus ekrano laiko. 50 proc. jų ryte išjungę žadintuvą taip ir pasilieka telefono ekrane“, – pasakojo jis.

Komunikacijos konsultantas dar pasakojo, kad šie žmonės veliasi į keistus viešus iššūkius. Pavyzdžiui, valgo skalbimo miltelių „Tide“ kapsules ir publikuoja gautą įrašą.

„Tai pasiekė tokį mastą, kad „Facebook“ ir „Twitter“ turėjo pradėti cenzūruoti turinį, o „Procter & Gamble“ turėjo išleisti krūvą pinigų reklamoms, kuriose prašė nevalgyti jų skalbimo miltelių kapsulių“, – sakė jis.

T. Nemūra teigė, kad jauni žmonės kiekvieną mėnesį parašo po 200–250 puslapių apimties knygą.

„Ar ką nors suprastume ją perskaitę – nežinau. Ten yra labai daug santraukų, emoji, GIF paveiksliukų ir t.t. Tai yra apimtis teksto, kuriuo jie sugeba apsikeisti su draugais susirašinėdami“, – komentavo jis.

Pranešėjas pasakojo, kad žmonės, apie kuriuos kalba, atostogaudami daug daugiau dirba „Instagram“, nei įdegiui.

„Visi žino, kad jei grįžai iš atostogų neįdegęs, nesiskaito. Šiai auditorijai ši taisyklė skamba kiek kitaip: jei tavo „Instagram“ nėra ryškiausių atostogų akimirkų, nesiskaito“, – paaiškino jis.

T. Nemūra dar pastebėjo, kad Z ir Y kartos atstovai beveik neskambina telefonu.

„Apskritai yra 20 proc. išmaniųjų telefonų vartotojų, kurie net nenaudoja telefono skambučiams. Jaunesnėms auditorijoms tai yra absoliučiai epideminė problema. Pasižiūrėkite, kaip atrodo paauglys, kai suskamba jo telefonas arba jaunas žmogus darbe, kai jam paskambina klientas.

Jį išberia, mintyse prasisuka visi įmanomi scenarijai, ką jis galėjo padaryti tokio, kad jam reikia skambinti. Jeigu darbdavys skambina darbuotojui, tai – kraštutinė agresijos forma“, – tvirtino jis.

Pranešėjas turėjo ir daugiau pastebėjimų apie Y ir Z kartos žmones:

„Tai žmonės, kurie gyvena su trijų rūšių panika: išsikraunančia baterija, neužsikraunančiu turiniu ir prastu Wi-Fi signalu.

Tai yra žmonės, dėl kurių NBA svarsto trumpinti žaidimo trukmę, nes jie nesugeba išlaikyti dėmesio iki pabaigos. Ypač tais atvejais, kai varžybos yra įtemptos ir paskutinės minutės gali išsitęsti daug ilgiau.

Tai yra žmonės, kurie keičia nelaimingų atsitikimų statistiką. Dabar pirmoje vietoje yra vairavimas ir naudojimasis telefonu, o 80 žmonių per metus sugeba žūti keisčiausiomis aplinkybėmis, bandydami padaryti tikrai gerą atostogų nuotrauką.

Tai yra žmonės, kurie serialus žiūri vienu prisėdimu ištisais sezonais. Jei pas jus yra mėnesį planuotas svarbus susitikimas su klientu, įsitikinkite, kad iš vakaro „Netflix“ nepaleido naujo serialo sezono. Jei paleido, galite būti tikri, kad jūsų 20 metų darbuotojai į darbą ateis komos būsenos, miegoję 1 valandą, o dėmesį išlaikys pusvalandį ir 11 val. bus absoliučiai neproduktyvūs.

Tai yra žmonės, kurių asmeniniam gyvenimui labiausiai trukdo darbas. Atrodo, viskas normaliai – pavyko gauti darbą perspektyvioje srityje, įdomūs kolegos, geri klientai, jei ne tos užduotys, kurias reikia daryti kiekvieną dieną...

Tai yra žmonės, kurie daugiausiai perka spontaniškai. Racionalaus sprendimo priėmimo yra labai nedaug. Tai yra žmonės, kuriems net aritmetika nustoja veikti, nes atrodo, kad 10*3 yra nepalyginamai mažiau, nei 30 eurų vienu kartu.

Tai yra žmonės, kuriems atlyginimas laiko panašiai, kaip telefono baterija.

Tai žmonės, kurie viską pasveria per asmeninę prizmę. Kiekvienas dalykas, kurį jie mato socialiniuose tinkluose vienaip ar kitaip gali padaryti įtaką jų įvaizdžiui, bendrai elgsenai ir aplinkinių nuomonei apie juos.

Tai yra žmonės, kuriems bilietas į renginį, vyksiantį vasarą, srautų prasme yra labai didelis iššūkis, nes „šiandien niekas neperka alaus, kurį gers už 3 mėnesių“. Pinigai, kuriuos leidi šiandien turi suteikti malonumą šiandien“.

Galiausiai T. Nemūra apibendrino, kad ši auditorija jaučia iki kaulų smegenų įsišaknijusią neapykantą rinkodarai.

„Tai, kas visiems kitiems yra komforto zonoje, jiems sukelia atmetimo reakciją. Jiems reikia turinio „Snapchat“, „Instagram“ ir efemerinio turinio, kuris turi galiojimo laiką ir per parą išsitrina“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (360)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

Idėja pasikviesti didžiuosius Europos prekybos tinklus – utopija, sako ekspertas (25)

Vyriausybės idėją pasikviesti į Lietuvą didžiuosius Europos prekybos tinklus mažmeninės...

Siūloma numatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą visoms odontologijos priemonėms (8)

Siūloma numatyti vienodą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą visoms odontologijoje naudojamoms...

SEB ir „Luminor“ taip pat planuoja pasiūlyti bekontakčio atsiskaitymo telefonu galimybę

„Swedbank“ antradienį pristačius bekontakčio atsiskaitymo telefonu paslaugą, SEB ir „...

Naujasis Lietuvos veidas – paslaugų centrai: 70 centrų su 15 500 specialistų apžvalga (3)

Užsienio investicijų plėtros agentūra „ Investuok Lietuvoje “ ketvirtus metus iš eilės...

Top naujienos

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (97)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės, priversti lipti per kaimynų tvoras (2)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Į Lietuvą atvykę italai smarkiai nustebo: manėme, kad čia visi vilki treningus ir mušasi (1)

Tą rytą prieš skrydį mano draugai italai , Pietro ir Simone, net nesudvejoję, apsiavė...

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (360)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

DELFI nufilmavo, kas vyksta Labanoro girioje: prieš įsigalint draudimui kirsti griūva aukščiausios pušys (193)

Pastarosiomis dienomis Labanoro girioje daugiau miškavežių nei grybautojų. Šiuo metu šioje...

Lietuviai nuo alkoholio priklausomybės gydėsi ir prieš 200 metų: vaistų atsigabendavo net iš Nikaragvos (32)

Priklausomybės ligos ir jų gydymas Lietuvoje – apipintas diskusijomis, mitais ir baime, o...

Indrė Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises (256)

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų...

Ko neparodė TV kameros: po viešo Gražulio atsiprašymo sekė kitas susitikimas, po kurio palangiškė negali ramiai miegoti (86)

Nuo pat pirmosios skandalo dienos žinomas politikas Petras Gražulis ir palangiškė Birutė...

Suvalkiečiai kasa bulves – pirmosios vagos džiugina, bet yra ir baimių

Vilkaviškio rajone prasidėjo bulviakasis. Pirmasis derlius džiugina, tačiau baiminamasi, kad...

Žvilgsnis į dabartinių pradinukų ateitį: profesijos, kurių visi vaikysis 2030-aisiais (4)

Moksleivių profesinio orientavimo projektas būsiu_ tęsia straipsnių ciklą apie ateities...