Užmiršta pramoga Palangoje: anksčiau į šią vietą traukdavo net iš kitų miestų

Dešimt kapeikų už filmo bilietą, limonadas kavos bare ir indiškos melodramos ekrane – tokia nuotaika septintajame dešimtmetyje gyveno Palangos kino teatras „Naglis“. Šiandien jis veikia tik sezono metu, kino salę užpildo patys palangiškiai, o kurorto svečiai čia dažniausiai užsuka tuomet, kai Palangoje lynoja.

„Išsamiau domėtis šio kino teatro istorija pradėjome kažkur prieš metus, kuomet pradėjome ruoštis kino teatro renovacijai. Tačiau net archyvuose atrasti pavyko nedaug“, – pasakojimą apie Palangos kino teatro „Naglis“ istoriją pradeda „Lietuvos kinas“ atstovė Vaida Kazlauskaitė.

Kino teatras Palangoje buvo pradėtas ir baigtas statyti 1959-aisiais. Pirmasis įrašas spaudoje apie „Naglį“ pasirodė „Palangos žurnale“ 1961 metais. „Šiame žurnale buvo paminėta, kad Palangoje atsirado naujas, 400 vietų plačiaekranis kino teatras. <...> Kino teatrą suprojektavo, kaip manoma, tuo metu populiarus Šiaulių architektas Albertas Ratnikas. Pastato architektūra tipiška tuometiniam laikotarpiui – monumentali“, – pasakoja V. Kazlauskaitė.

Kino teatro rūsyje – neįprastos dirbtuvės

V. Kazlauskaitė pasidalino ir palangiškių prisiminimais, kurie sovietmečiu lankėsi kino teatre. Atsiminimai buvo renkami tam, kad būtų galima labiau pajusti tuo metu kino teatre vyravusią nuotaiką. Palangiškė Danutė pasakojo, kad „Naglyje“ lankydavosi apie 1966–1970 metus.

Tada bilietas į filmą kainavo 10 kapeikų, o populiariausi filmai būdavo indiški – būdingi tam laikmečiui. Juos rodydavo po 3 seansus per dieną, tačiau, anot Danutės, filmai būdavę tokie populiarūs, kad ne visuomet pavykdo įsigyti bilietus į juos. Be indiškų filmų sovietmečiu „Naglyje“ dominavo ir rusų kinas – dažniausiai meilės ir karo tema.

„Bilieto kaina priklausydavo nuo vietos salėje – jei matydavosi ekranas geriau, buvo mokama daugiau. <...> Nuo septintojo dešimtmečio kino teatro rūsyje pradėjo veikti dailininkų dirbtuvės, pavadinimu „Rūsys“. Čia kūrė Palangos dailininkai, o vėliau, iš šių dirbtuvių susikūrė ir Palangos dailininkų mini sąjunga“, – „Naglio“ kino teatro istorijos detalėmis dalijosi V. Kazlauskaitė.

Kino teatre buvo kavos baras – čia prekiaudavo kava, limonadu ir saldumynais. Žmonės į „Naglį“ atvažiuodavo autobusais – iš Šventosios ir Kretingos. Kino teatro viduje, ant sienų kabėdavo vaikų piešinių parodos, o „Naglio“ fasadą puošdavo, į atmintį iki dabar Danutei įstrigusios, filmų reklamos. Beje, dalis išlikusių filmus anonsuojančių plakatų „Naglyje“ kabo dar ir šiandieną.

Iš mokyklos vaikai į Palangos kino teatrą buvo vedami žiūrėti filmukų. Vienintelis filmukas, kurį pavyko prisiminti Danutei – „Na, palauk!”. Į „Naglį“ atvykdavo svečiai, dažniausiai rusų kino industrijos atstovai, pristatydavo naujus filmus. Danutė į kino teatrą eidavo viena, kol tėvai dirbdavo arba kartu su klase.

Dažniausiai lankosi vyresni žiūrovai

Dabar kartu su pajūrio kurorto sezono pradžia, savo duris lankytojams atveria ir „Naglis“. Čia pasižiūrėti filmų ateina ne tik patys palangiškiai, bet ir miesto svečiai. Visgi, kino teatro vadovė Brigita Petkutė pasakoja, kad salėje kartais lieka laisvų vietų.

„Per dieną visuomet vyksta bent trys kino seansai, todėl žiūrovų srautas dažniausiai pasiskirsto ir per didelių spūsčių nebūna. Tai visiškai „sezoninis“ kino teatras, šiuo metu planuojame dirbti ir rugsėjo mėnesį, o vėliau „Naglio“ darbą lems orai“, – pasakoja B. Petkutė.

Didžioji dalis kino teatro salės vietų – atnaujintos. Išviso „Naglyje“ dabar telpa apie 230 žiūrovų, kurie kino teatre gali išvysti geriausius metų filmus – tiek lietuviškus, tiek geriausius Europos filmus. B. Petkutė teigia, kad „Naglio“ repertuare galima rasti ir Holivudo filmų, pavėluotai apsilanko ir kino festivalių filmai, tokių kaip „Scanorama“, „Kino pavasaris“.

Anot kino teatro vadovės, filmų pasiūla yra įvairi – ir pagal amžių, ir pagal žanrą – kiekvienas gali sau ką nors patinkančio atrasti. B. Petkutė pastebi, kad didesniąją dalį žiūrovų sudaro vyresni žmonės: „Tai labai džiugu. Ne tik jaunimas kinu domisi, o turime ir brandesnę auditoriją.“

Per beveik šešis dešimtmečius kino teatro išvaizda nepasikeitė – fasadas išliko panašus. „Renovuotas pilnai nebuvo niekuomet, todėl kino teatras išliko labai autentiškas. Būtent dėl šios priežasties kino teatre vis dar galima rodyti filmus iš kino juostos – ten yra išsilaikiusi senovinė kino rodymo technika, veikianti puikiai. Pernai rodėme filmus iš juostos. Žinoma, dabar filmai rodomi iš skaitmeninių failų, senovinis filmas iš juostos jau tapo savotiška egzotika“, – pasakojo V. Kazlauskaitė.

Teatras sulaukia ir užsienio svečių

„Palangiškiai yra aktyviausi mūsų lankytojai, jie turbūt visus metus laukia, kada atsidarys teatras, ir tuomet labai tikslingai planuoja, ką pamatyti, stebi, kaip kinta repertuaras. Palangiškiai tikrai laukia filmų. Tuo tarpu miesto svečiai dažniausiai kino teatrą renkasi kaip alternatyvią pramogą, galbūt, kai prastesnis oras lauke“, – tikina B. Petkutė.

„Naglyje“ apsilanko ir užsienio svečiai – B. Petkutė pasakoja, kad tenka kino salėje prieš filmą nugirsti ir vokiečių ir prancūzų kalba besišnekučiuojančių žmonių. „Rusų, be abejo, dauguma – jie labai pamėgę šį kurortą. Jie nepraeina ir pro „Naglį. <...> Seansų įvairiomis kalbomis tikrai galima atrasti repertuare vos ne kasdieną“, – papildo Brigita.

Nusprendę užsukti į šį seną, tačiau kartu ir labai jaukų kino teatrą už bilietą sumokėsite 5 eurus. Nuolaida taikoma vaikams, moksleiviams, studentams, senjorams bei neįgaliesiems. „Skatiname pirkti bilietus iš anksto – internetu, tuomet aplenksite galinčią susidaryti eilę“, – kviesdama užsukti į „Naglio“ kino teatrą sakė B. Petkutė.

Didysis „Naglio“ laukiantis pokytis – renovacija, po kurios kino teatras galėtų veikti visus metus.