2021 m. Europoje įsigaliosiančiam draudimui jau po truputį ruošiasi ir Lietuvos gamintojai ir prekybininkai. Jiems teks stipriai padirbėti, kad būtų išpildyti nauji reikalavimai.
Spaudimas gamintojams ir prekybininkams siūlyti kuo gamtai mažiau žalos darančias prekes ir pakuotes kyla ne tik iš Europos ar vietinės valdžios kabinetų, bet ir iš pačios visuomenės. Portalas DELFI domisi, kaip prekybininkai ruošiasi artėjantiems naujiems draudimams.
Galėtų pasimokyti iš PET taros surinkimo pavyzdžio
VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ vadovas Gintaras Varnas svarsto, kad dėl Europos Sąjungoje įsigaliosiančių draudimų tokios prekės kaip vienkartiniai indai, įrankiai, šiaudeliai ar ausų krapštukai tikriausiai neišnyks, tačiau gamintojai bus priversti gaminti produktus iš tvaresnių, aplinkos neteršiančių medžiagų. O prekybininkai taip pat turės ieškoti gamtai žalos mažiau darančių prekių ar taros pakaitalų.
„Prie šių permainų Lietuva, manau, taip pat prisitaikys. Tiesa, atskiroms įmonėms, gaminusioms į draudžiamųjų sąrašus patekusius gaminius, gali tekti ieškoti būdų, kaip savo produkciją pritaikyti naujiems reikalavimams“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, čia turi įsitraukti ne tik verslas, bet ir visa visuomenė – gyventojų sąmoningumas taršos klausimais turi augti ir reikia suprasti, kad pasirinkimai ir vartojimo įpročiai tiesiogiai veikia aplinką.
Vienas iš paskutinių Lietuvoje sprendimų, kurio pasiekta ir su visuomenės įsitraukimu, – PET pakuočių surinkimas. Įsitraukus gėrimų gamintojams, pardavėjams, pastebėjo G. Varnas, pavyko sukurti užstato sistemą, kuri dabar leidžia surinkti iki 92 proc. visos vienkartinės depozitinės taros.
„Tačiau lieka sunkumų su kitų pakuočių tvarkymu, – tęsė pašnekovas. – Manau, panašiai galėtų elgtis ir kitų pakuočių naudotojai – susėdę kartu su atliekų tvarkytojais jie, tikiu, rastų ne vieną efektyvų sprendimą, kaip geriau surinkti ir tvarkyti jų naudojamas ir į rinką išleidžiamas pakuotes“.
Pasak jo, gamintojai taip pat galėtų daugiau domėtis, ar jų pakuotės yra lengvai perdirbamos, tartis su perdirbėjais ir ieškoti sprendimų, kaip padaryti pakuotes draugiškesnes aplinkai.
Vietoj plastiko – gaminiai iš popieriaus ar cukranendrių
Kuo ir kaip keisti vienkartines plastiko pakuotes ir prekes, nuolat mąsto ir prekybininkai. Parduotuvių tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, kad prekybos tinklas nuolat ieško būdų, kaip mažinti plastiko kiekį prekyboje.
„Tam tikruose parduotuvių skyriuose, pavyzdžiui, mėsos, žuvies, visiškai atsisakėme plastiko pakuočių – jas pakeitė rudas popierius“, – pradėjo vardyti prekybos tinklo atstovė.
Šio prekės ženklo parduotuvėse jau sumažėjęs ir vienkartinių plastikinių indų ir šiaudelių asortimentas. „O vietoj jų prekyboje jau siūlome alternatyvas, pavyzdžiui, gaminius iš popieriaus ar cukranendrių“, – teigė B. Čaikauskaitė.
Taip pat žadama, kad nuo šio rudens minėto prekės ženklo parduotuvėse išvis nebeliks vienkartinių indų iš plastiko. Pirkėjams bus siūlomos alternatyvos iš aplinkai draugiškų medžiagų, pavyzdžiui, palmių lapų ar kviečių.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Rima Aukštuolytė taip pat teigė, kad jos atstovaujamo prekės ženklo parduotuvių tinkle po truputį atsisakoma vienkartinių gaminių arba pakuočių, o dalis jų keičiami į tvaresnes, draugiškesnes aplinkai alternatyvas.
„Analizuojamos galimybės pakuotes rinktis iš biomedžiagos, kanapių pluošto, krakmolo ir panašiai. Bendradarbiaujama su mokslininkais, kompetentingomis institucijomis, pavyzdžiui, KTU polimerų institutu, Vilniaus universitetu“, – teigė ji.
Pasiteiravus, kaip prekybos tinklo pardavimus galėtų paveikti nuo 2021 m. įsigaliosiantys sprendimai, R. Aukštuolytė spėlioti nenorėjo. Pašnekovė neįvardijo ir to, ar vienkartinėms plastikinėms prekėms rastos alternatyvos galutiniam pirkėjui taps brangesnės.
„Šiuo metu ieškome įvairių alternatyvų, kurių kainos ir kokybės santykis leistų pasiūlyti mažiausią kainą mūsų klientams“, – komentavo ji.
Žada pakeisti anksčiau, nei įsigalios draudimas
Europos Sąjungos draudimas rinkoje tiek gamtai draugiškesnes pakuotes, taras ar produktus palies ne tik maisto prekių parduotuves, bet ir kitus prekybininkus.
Kalbant apie šiukšlių darančią žalą, neretai įvardijami ir kavą ar kitus gėrimus išsinešti pardavinėjančios kavinės, greito maisto restoranai bei degalinės.
Degalinių tinklo „Circle K Lietuva“ maisto ir kavos kategorijų vadovė Inga Galinienė teigė, kad jos atstovaujamo tinklo degalinėse tvarios ir gamtą tausojančios maisto bei gėrimų pakuotės vienkartinio plastiko pakeis anksčiau nei to pareikalaus po poros metų įsigaliosianti ES direktyva.
„Daugiau nei prieš pusmetį pradėjome didelį europinį tinklo projektą, kurio metu planuojame atsirinkti alternatyvas plastiko pakuotėms. Į konkursą pakvietėme krakmolo, bambukų ar popieriaus pagrindo pakuočių gamintojus. Praktinis naujo tipo pakuočių testas keliose mūsų degalinėse numatomas jau rudenį“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, daugiau namų darbų čia turės atlikti ir pakuočių gamintojai. Tvarios pakuotės turi atlikti savo funkciją ir nesukelti sunkumų galutiniam pirkėjui: „Kad pro pakuotę neprasiskverbtų padažas ar riebalai, neteptų, o kavos puodeliai turėtų tam tikrų termoizoliacinių savybių ir nedegintų odos, nes šiuo metu daugelis bambukinių puodelių yra pralaidūs karščiui ir gamintojai ieško sprendimų“.
Vis dėlto degalinių tinklas jau yra numatęs, kuo pakeis plastikinius kavos puodelių dangtelius ar kitus kavai ir gėrimams paruošti naudojamus aksesuarus, pavyzdžiui, maišiklius. Kaip sakė I. Galinienė, jie bus bambukiniai, pagaminti kukurūzų krakmolo pagrindu, mediniai arba popieriniai.
„Maišikliai jau šiuo metu naudojami mediniai, o šiaudelius artimiausiu metu pakeisime popieriniais“, – pridėjo ji. Kiek vartotojams turėtų daugiau kainuoti gamtai tvaresni sprendimai, degalinių tinklo „Circle K“ atstovė kol kas neprasitarė. „Be abejonės, alternatyvios pakuotės yra brangesnės už plastikines, tačiau, kol vyksta atrankos ir testavimo procesai, nesuderėtos kainos ir nepasirašytos sutartys, apie konkretesnius kainų skirtumus kalbėti dar anksti“.
Kaip jau minėta, svarbu kalbėti ne tik apie tvarias ir gamtą tausojančias prekes, bet ir pačių vartotojų sąmoningumą. Minėtas degalinių tinklas siūlo nuolaidą klientams, kurie kavą pilasi į savo atsineštą daugkartinio naudojimo tarą. Vis dėlto, pasak I. Galinienės, tai daro dar tik mažuma klientų.
Jau kuris laikas automatiškai nedalina šiaudelių
Greito maisto restorano „Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela pasakojo, kad įmonė nuolat bando mažinti dėl veiklos susidarančių atliekų kiekį.
„Planuodami logistikos ar pardavimų procesus, optimizuojame pakavimo medžiagų kiekius, kad jų būtų naudojama, kiek įmanoma, mažiau. Pavyzdžiui, mėsainiams ir vaikų maistui nenaudojamos kartoninės dėžutės“, – kalbėjo ji.
Šio prekės ženklo maitinimo įstaigose taip pat jau kuris laikas su gėrimais automatiškai nėra paduodami plastikiniai dangteliai ir šiaudeliai. Prie prekystalių yra specialūs lipdukai, informuojantys, kad šiaudelį galima gauti tik paprašius, kai maistas užsakomas išsinešti ar ateinama su vaikais.
Kad greito maisto tinklas būtų atsakingas už kuo mažiau atliekų, taip pat buvo sumažintos ir paplonintos mėsainių pakuotės, kurios gaminamos iš bioskaidžių medžiagų. Tuo metu tirštieji ir vaisių kokteiliai pilstomi į puodelius iš natūraliai suyrančio kukurūzų krakmolo.
