Ekonomistai sako, kad šiandien Lietuva išgyvena pačius geriausius laikus. Dar niekada šalies istorijoje negyvenome taip gerai kaip dabar, tačiau pandemija ir aplinkoje tvyranti baimė didina atskirtį tarp žmonių. Laidoje „Ateities karta“ skirtingų sričių atstovai dalijasi patarimais, kaip kovoti su kiekvieną iš mūsų užpuolusiu priešu – vienišumu.

Lietuvos visuomenė tapo individualistinė, teigia VDU docentė, sociologė dr. Jūratė Imbrasaitė: „Galvojau, kad mes mažesni individualistai, bet, palyginus rodiklius, mes jau praktiškai esame netoli Vokietijos lygio.“

Individualizmą sociologė apibrėžia kaip būklę, kai prioritetas teikiamas individo interesams, santykiai su kitais individais nėra labai stiprūs, o šeimos sudarytos tik iš tėvų ir vaikų. Tuo tarpu kolektyvinėse visuomenėse, kurios vyrauja Azijos šalyse ir, pavyzdžiui, Italijoje, šeimos yra išplėstinės. Čia šeima vadinami ir seneliai, pusbroliai, pusseserės, kiti giminaičiai.

Kai tu gauni, pilnėja tavo delnai, o kai tu duodi – pilnėja širdis. Violeta Trečiokaitė-Mičiulienė

Visuomenę sukausčiusi vienišumo pandemija

Didžiausia Lietuvos problema – vienišumo pandemija, sako atlikėjas Jurgis Didžiulis. Pasak jo, lietuviai serga vienišumo liga, kuri pasireiškia psichologiniais sutrikimais, kai žmonės nejaučia vienas su kitu ryšio.

„Šiais laikais mes manome, kad tik konkurencija mus gali vesti į priekį, – nuogąstauja atlikėjas. – Nėra susikalbėjimo, trūksta solidarumo, nėra pasitikėjimo visuomenėje.“

Jurgis Didžiulis
Jurgis Didžiulis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Vienas geriausių būdų spręsti šią problemą, pasak J. Didžiulio, yra bendravimas: „Teigčiau, kad reikia daugiau fizinio, tikro, šimtaprocentinio, neapriboto bendravimo. Tiek dėl mūsų psichologinės sveikatos, tiek dėl bendros aplinkos. Technologijos duoda tik paviršutiniškumą.“

Anot atlikėjo, koronaviruso pandemijos metu esame taip apsėsti baimės ir sveikatos poreikių tenkinimo, kad pamirštame svarbiausius dalykus.

„Bendrumo klausimas yra egzistencinis. Mes negalime jausti tikros pilnatvės, meilės, laimės, be kito žmogaus“, – akcentuoja J. Didžiulis.

Realybėje yra vieniši, kompleksuoti ir visaip kitaip kenčiantys, o virtualiai yra nesustabdomi, kalbūs, turtingi, kažko pasiekę. kun. Kęstutis Dvareckas

Išsiskiria mažų miestų gyventojai

Bendruomenė – tai žmonių būrys, kuris padeda vienas kitam išgyventi“, – sako aktorė, humoristė Violeta Trečiokaitė-Mičiulienė.

Pasak jos, bendruomeniškumas itin svarbus ir puoselėjamas mažesniuose miesteliuose, provincijose. Čia gyventojai į bendruomenes buriasi tam, kad išgyventų, sako aktorė, vienas į kitą jie kabinasi iš liūdesio.

Violeta Trečiokaitė-Mičiulienė
Violeta Trečiokaitė-Mičiulienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Iš provincijos kilusi humoristė pasakoja, kad atvažiavus į didmiestį jai visuomet būna sudėtinga pritapti: „Aš gyvenu taip, kaip mane auklėjo. Įlipusi į autobusą aš iki šiol sakau „laba diena“ ir visas autobusas atsisuka galvodamas, kad aš su juo sveikinuosi. Aš išlipu ir sakau „ačiū, viso gero“.“

„Mano babytė sakydavo: „Kai tu gauni, pilnėja tavo delnai, o kai tu duodi – pilnėja širdis“, – prisimena V. Trečiokaitė-Mičiulienė. Pasak jos, nereikia sėdėti ir skųstis, kaip viskas yra blogai – reikia eiti ir kažką dėl to daryti.

Bendrumo klausimas yra egzistencinis. Mes negalime jausti tikros pilnatvės, meilės, laimės, be kito žmogaus. Jurgis Didžiulis

Kunigas siunčia svarbią žinutę

Pasak kunigo Kęstučio Dvarecko, žmonės problemas dažnai ne sprendžia, o jas ignoruoja „užpildami kvaišalais arba pabėgdami iš realybės, kuri jiems nepatinka.“

Kęstutis Dvareckas
Kęstutis Dvareckas
© DELFI / Andrius Ufartas

Kunigas atkreipia dėmesį, kad vis daugiau žmonių renkasi „bėgti“ į virtualius gyvenimus: „Realybėje yra vieniši, kompleksuoti ir visaip kitaip kenčiantys, o virtualiai yra nesustabdomi, kalbūs, turtingi, kažko pasiekę. Kiti bėga į kvaišalą, ar jis būtų legalus ar nelegalus, ir nusiskausminimo ieško tenai.“

Tačiau sociologė J. Imbrasaitė pastebi, kad gyvas bendravimas nėra taip lengvai pakeičiamas, o virtualiame pasaulyje žmonės visgi linkę per ilgai neužsibūti.

„Tas virtualus pasaulis žmonėms irgi nusibosta. Manau, turėtų būti aukso vidurys: kažkiek naudojam ir tą virtualų pasaulį, kai jis mums reikalingas, ir taip pat turim ir bendravimą, nes bendravimo taip greitai nepakeisi“, – sako VDU docentė.

www.DELFI.lt