Gamtoje paliktos bešeimininkės padangos – itin opi problema. Vien Valstybinės miškų urėdijos miškininkai 2020 m. miškuose surinko 268 tonas padangų. 2018 m. šis skaičius siekė 99,7 tonas. Atviroje aplinkoje paliktos tokio tipo atliekos dūla daugiau nei 120 metų, teršdamos dirvožemį ir vandenį, kenkdamos biologinei įvairovei ir keldamos saugumo iššūkius.
Padangos – gamybai tinkama žaliava
Anot „River Cleanup“ iniciatyvą Lietuvoje atstovaujančio Žaliosios politikos instituto prezidento Remigijaus Lapinsko, jei padangos būtų tvarkomos tinkamai, t.y. pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, atiduodamos ten, kur įsigyjamos naujos, ar paliekamos autoservise, jos turėtų potencialą virsti žaliava ir prisidėtų prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo.
„Šiemet organizuodami kasmetinę upių švarinimo iniciatyvą nusprendėme daugiau dėmesio skirti padangų taršos problemai ir parodyti gyventojams, kad tinkamai tvarkomos padangos gali virsti žaliava ir kurti naudą mums patiems. Todėl kartu su įmonėmis „Continental Automotive Lithuania“, „Ekobazė“ ir „Decathlon“ dalį šiemet surinktų padangų planuojame perdirbti ir įrengti visuomenei atvirą laisvalaikio erdvę, kurios danga bus pagaminta iš paupiuose ar upių dugne surinktų padangų.
Šiai erdvei mūsų partneriai „Decathlon“ padovanos lauko stalo teniso stalą, tad gyventojai čia galės aktyviai leisti laisvalaikį, o „Ekobazė“ aikštelėje įrengs guminę dangą, pagamintą perdirbus padangas“, – pasakoja R. Lapinskas.
Surinktas padangas perdirbs
Senos padangos naujais gumos produktais verčiamos čia, Lietuvoje. Bendrovės „Ekobazė“ komercijos vadovės Marinos Curko – Notkuvienės teigimu, per metus įmonė vidutiniškai surenka ir perdirba apie 16 – 18 tūkst. tonų naudotų padangų.
Visų pirma, jos yra smulkinamos specialiais įrenginiais. Iš susidariusios masės ištraukiamas metalas, kuris sudaro apie 20 – 25 proc. viso svorio, dar tiek pat – tekstilė, o iš likusios gumos gaminamos granulės. Iš jų gaminama ne tik speciali danga, guminiai kilimėliai, bet ir stovėjimo aikštelių stabdomieji borteliai, taip pat garso izoliacinės plokštės. Anot M. Curko – Notkuvienės, pasaulyje yra ir daugiau panaudojimo būdų, bet minėti gaminiai yra vieni populiariausių, nes yra efektyviai pritaikomi praktikoje.
Padangos iš kiaulpienių
Tiesa, kai kurie gamintojai ieško inovatyvių sprendimų, kaip sumažinti padangų aplinkosauginį pėdsaką, dar prieš joms patenkant į rinką. Pavyzdžiui, įmonė „Continental“ padangų gamybai pasitelkia gumą, pagamintą iš kiaulpienių. Tokia guma jau naudojama dviračių ir sunkvežimių padangų prototipuose. Ši medžiaga laikoma tvaresne nei kaučiukmedis, nes kiaulpienės auga Europoje. Tokiu būdu mažinamos CO2 emisijos ir tausojami ištekliai.
„Transporto sektorius reikšmingai prisideda prie klimato krizės, tačiau įsivaizduoti gyvenimą be transporto priemonių būtų sunku. Todėl tiek mūsų kolegos kitose šalyse, gamindami transporto priemonių padangas, tiek ir mes, gamindami automobilių elektronikos komponentus čia, Lietuvoje, nuolat ieškome sprendimų, kurie leistų daromą įtaką aplinkai kuo labiau sumažinti“, – sako Ugnė Čiplytė, „Continental Automotive Lithuania“ tvarumo ir aplinkosaugos specialistė.
Kviečia prisidėti
„River Cleanup Lietuva“ organizatoriai kviečia visus gyventojus telktis švarinimui.
„Upių herojumi tapti gali kiekvienas. Nesvarbu – esate vienas ar jau turite, ką pakviesti į talką, kviečiame jungtis ir bendromis jėgomis iš paupių surinkti tai, kas ten nepriklauso. Kaip organizatoriai savanorių grupėms padedame suteikdami reikalingas priemones: darbo pirštines, maišus, neperšlampančius batus ir pan. Padedame ir patariame dėl atliekų išvežimo organizavimo. Savanoriai taip pat dalyvauja konkurse partnerių įsteigtiems prizams laimėti, todėl skatiname gerą darbą atlikti garsiai ir užsiregistruoti” - teigia iniciatyvos atstovė Ieva Budraitė.
Iniciatyva „River Cleanup Lietuva“ vyks gegužės 17-21 dienomis.
