Tvariausiųjų sąraše šiemet vėl dominavo maisto prekių pardavėjai ir gamintojai, vaistinės bei transporto bendrovės. Kiti telekomunikacijų rinkos žaidėjai naujausioje ataskaitoje taip pat susilaukė geresnio vertinimo, tačiau liko atitinkamai 20-oje ir 38-oje pozicijoje, rašoma pranešime spaudai.
„Per pastaruosius metus kūrėme iniciatyvas, kuriomis savo pavyzdžiu kvietėme gilintis į pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius bei įtraukti juos į technologijų rinką, kaip niekada aktyviai vykdėme edukaciją augančių kibernetinių pavojų tema ir skaitmeninių įgūdžių formavimo temomis pasiekėme daugiau, nei milijoną, žmonių. Mažinome poveikį aplinkai, optimizuodami panaudotos įrangos grąžinimo į gyvenimą procesus, perpus padidindami savo elektromobilių parką bei kitais būdais mažindami kenksmingas CO2 emisijas“, – sako „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Gyventojai kritiškesni verslų tvarumo komunikacijai
Siekti šių gerų rezultatų teko pakankamai sudėtingomis rinkos sąlygomis – SBI tyrėjų duomenimis, tvarumo klausimai lietuviams nuo 2020 m. kasmet rūpi vis mažiau. Per metus nuo ankstesnės ataskaitos besidominčių tvarumu apklaustųjų dalis sumažėjo nuo 53 proc. iki 50 proc.
Ekspertų manymu, dėl besitraukiančių tvarumo šalininkų gretų kalta geopolitinė įtampa, neužtikrintumas dėl ekonominės situacijos ir visuomenės poliarizacija.
Nepaisant mažėjančio suinteresuotumo tvarumo klausimais, įmonių tvarumas vis dar reikšmingai veikia lietuvių apsisprendimą pirkti. Prireikus įsigyti prekę ar paslaugą, 64 proc. tautiečių teigia skiriantys didesnę ar mažesnę pirmenybę tiems prekių ženklams, kurie jų požiūriu yra tvarūs.
Naujausias Lietuvos tvariausių įmonių reitingas buvo sudarytas, apklausus 2500 šalies gyventojų, kurių amžius svyravo nuo 16 iki 75 metų.
