Juodupės miestelio bendruomenės iniciatyva „Mano upė Tavo“
Juodupės miestelio bendruomenės narė Lina Meilutė-Datkūnienė pasakoja, kad miestelyje apsigyvena vis daugiau jaunų šeimų su mažais vaikais, taip pat netrūksta ir pagyvenusių žmonių, todėl norisi, kad pagrindinės šios gyvenvietės vietos būtų ne tik patrauklios ir inovatyvios, bet ir šviesios bei saugios. Todėl bendruomenė nusprendė ieškoti alternatyvų, kurios suteiktų finansinių galimybių įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Tiesa, prekybos tinklo konkurse juodupiečiai dalyvavo ir ankstesniais metais, tačiau tąkart sėkmė nenusišypsojo, o štai šiųmetė idėja buvo įvertinta ir apdovanota.
„Mes turime tokį tvenkinį, visiems žinomą Vyžuonos upės vardu, kurį bendruomenė jau metus nuomojasi iš valstybės, aktyvūs bendruomenės nariai juo rūpinasi, nuolat įžuvina, tačiau norėjome sutvarkyti ir prie tvenkinio esantį paplūdimį. Mūsų tikslas buvo jį apšviesti, kad būtų patrauklu ilsėtis ne tik dieną, bet ir vakarais, o šiam tikslui suplanavome įrengti šviestuvus. Kadangi su elektra ten pakankamai sudėtinga, nusprendėme, kad statysime autonominę fotoelektrinę, kurios sugeneruotą elektros energiją naudosime šviestuvams.
Be to, suplanavome, kad įrengsime vaizdo stebėjimo kamerą, kuri stebės aplinką dėl poilsiautojų, gyventojų ir inventoriaus, kurį ten sumontavome, saugumo. Taip pat nusprendėme suteikti naują pramogą gyventojams – nupirkti du vandens dviračius, kuriais būtų galima pasiplaukioti. Tai visus šiuos planus, laimėję projekte ir gavę reikiamą finansavimą, įgyvendinome“, – pasakoja L. Meilutė-Datkūnienė.
Bendruomenės atstovės teigimu, šis tvenkinys miestelyje yra savotiškas traukos centras, o kadangi nemaža dalis gyventojų čia leidžia laisvalaikį, iniciatyvūs miestelėnai yra paskatinti aplinką gražinti. Europos Sąjungos investicijų pagalba čia įrengtos pavėsinės, takeliai, o vasaros metu vyksta renginiai – zona įveiklinta, tad reikėjo papildomų paramos šaltinių, kad pastaroji būtų dar patrauklesnė. O šiųmetė konkurso kryptis, atliepianti tvarumo idėjas, kaip teigia L. Meilutė-Datkūnienė, buvo labai artima ir bendruomenės tikslams bei poreikiams. Vis dėlto, kaip sako pašnekovė, atgarsių dėl projekto įgyvendinimo dar teks palaukti.
„Įvertinti galėsime tik kitais metais – pavasarį ir vasarą, nes projektą įgyvendinome tik prieš porą savaičių, o tai reiškia, kad jau nebe sezonas nei maudynių, nei vandens dviračių, kurių mes net ir neleidome į vandenį, tiesiog pabandėme ir juos padėjome sandėliuoti. Nedarėme ir jokio oficialaus atidarymo, nes visus pakviesime pavasarį, kai pradėsime sezoną, išleisime vandens dviračius į upę, tai tada tikrai sukviesime visus gyventojus ir turbūt tų atgarsių bus daugiau.
Bet teko girdėti apie apšvietimą, kuris jau veikia, tai tikrai maloniai atsiliepia. Kiek žinau, tai stebina gyventojus, jie sako, kad erdvė pagražėjo, malonu prie tvenkinio ir vakare nueiti, pasibūti šiltesniais vakarais. Ateityje labai norėtųsi plėstis, nes mes dar tikrai turime idėjų – norime ir nemokamos Wi-Fi zonos, ir kemperiams įkrovimo stotelės, nes turime tam erdvės“, – sako ji.
Paklausta, kaip suburti tokią veiklią ir iniciatyvią bendruomenę, pašnekovė dalijasi svarbiu patarimu.
„Sėkmingas bendruomenių susitelkimas turbūt yra tai, kad visi turi daug draugų, vyrų ar žmonų, tada tie draugai prisikalbina vyrus ir žmonas ateiti padėti ir taip ir vyksta procesas. Ne kitaip, o tik per asmeninį kvietimą, per asmeninį bendravimą ir ryšio mezgimą. Kai padarai kažkokį vieną gražų dalyką, tada tavimi patiki kaip žmogum, kaip bendruomenės institucija ir galiausiai tada gali kitam projektui suvienyti daugiau žmonių. Šaltas ir atsainus kvietimas nieko nepadės, nes tiesiog ta idėja turi tikėti pats ir turi tikėti aplinkiniai. Tai mes labai stengiamės tikėti“, – šypteli Juodupės miestelio bendruomenės narė.
Nevarėnų miestelio Burbesio tvenkinio žaliosios zonos sukūrimas
Dar viena sėkmės istorija – Nevarėnų bendruomenė „Ratas“, nusprendusi apželdinti teritoriją, esančią prie Burbesio upelio. Kaip pasakoja bendruomenės pirmininkas Albinas Šmukšta, Burbesys stūkso miestelio širdyje, tad norisi, kad ir aplinka džiugintų ne tik vietinius gyventojus, bet iš toli kviestų ir miestelio svečius.
„Kadangi mūsų bendruomenė yra labai aktyvi, šis projektas yra ne pirmas ir ne paskutinis – mes nuolat puošiamės, todėl miestelis yra gražus, bet norime dar gražiau, kad mūsų vaikai ir anūkai džiaugtųsi ne švedais, norvegais ar kitais skandinavais, o gimtine. Su šia intencija mes viską ir darome. Praėjusiais metais jau matėme, kad prekybos tinklas skelbia tuos projektus, pasižiūrėjome ir truputėlį išsigandome, galvojome, kad gal neatitiksime kriterijų, bet šiemet turėjome pasidarę profesionalų projektą.
Mūsų miestelio centre yra Barbesio upelis, prie kurio mes jau įvykdėme ne vieną projektą, bet pasižiūrėjome, kad reikėtų jį įveiklinti ir norime, jog jis gražiai atrodytų. Tam pasikvietėme profesionalius apželdintojus, kurie mums padarė projektą ir mes pagal jį pateikėme paraišką. Kiek žinome, paraiškų buvo 200, bet į antrą etapą atrinko 30 ir galų gale, mums buvo skirta finansinė parama. Pagal visus reikalavimus reikėjo ir mūsų prisidėjimo, tad finansiškai pagelbėjo ir savivaldybė, vietiniai bendruomenės nariai ir verslininkai. Projektas sėkmingai įgyvendintas ir dabar jau atrodome gražiai“, – šypteli jis.
Prekybos tinklo skirtus pinigus bendruomenė panaudojo gėlių sodinimui su profesionalų pagalba. Aplinkai trūko spalvų, o dabar, kaip sako A. Šmukšta, bendruomenė jau sulaukia komentarų ir iš miestelio svečių, stebi pagyras socialinėje erdvėje.
„Aišku, dar tik pirmi metai, todėl visos gėlės dar neparodo savo tikrojo veido, bet tikrai ateityje bus labai gražiai, nors ir dabar gražu. Čia miestelio širdis – upelyje yra sala, saloje yra takai, arkos, aplink arkas visur gėlynai, yra apžvalgos aikštelė, fontanai, vat štai taip.
Miestelyje turime net 15 meno kolektyvų, didžiulį kultūros centrą, progimnaziją, bendruomenė didelė, turi savo seniūniją, gaisrinę, kleboniją ir bažnyčią, moterų draugiją, todėl mes norime, kad visiems būtų gera, smagu ir malonu leisti laiką, grožėtis savo gimtuoju kraštu. Visi, kurie nėra čia buvę, kviečiami apsilankyti, pavaišinsime žemaitiškais kleckais“, – didžiuojasi miestelio grožiu bendruomenės pirmininkas.
Didžiausias dėmesys – žalioms idėjoms
Kaip pasakoja konkurso komisijos narė, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, didžiausias dėmesys vertinant ir renkant šių metų bendruomenių projektus buvo skiriamas žalioms idėjoms, puoselėjančioms tvarumą bei aplinkosaugą – ekologiją, ir tai puikiai atsispindi žvelgiant į iniciatyvas, gavusias „Maximos“ finansavimą.
„Tarp šių metų 16-os bendruomenių nugalėtojų turime pačių įvairiausių projektų: dalis bendruomenių tvarko vandens telkinius bei jų prieigas, kuria žaliąsias zonas, kita dalis savo bendruomenės namuose įsirenginėja gamtai draugiškesnį šildymą, kuris sutaupytas lėšas leis panaudoti bendruomenės veiklai vystyti. Turime ir bendruomenių, kurios įsirenginėja viešosios erdvės apšvietimą, pasinaudodamos atsinaujinančios energijos šaltiniais, ar įrenginėja taškus nebenaudojamų daiktų perdirbimui, švietimo įstaigų bendruomenės ėmėsi įstaigų aplinkos tvarkymo bei aktyviam laisvalaikiui reikalingų įrenginių diegimo.
Unikalios bei inovatyvios idėjos dažnai yra patrauklios, tačiau kartais skaitant projektą supranti, kad naudos gavėjų ratas yra labai siauras, o norisi, kad projekto rezultatas pasiektų kuo daugiau tos vietos gyventojų, taipogi atsižvelgiama į projekto rezultato ilgaamžiškumą. Tad šiais metais aukščiausias vietas užėmė aplinkos tvarkymo bei jos pritaikymo visuomenės poreikiams iniciatyvos, toliau rikiavosi alternatyvių elektros bei šilumos šaltinių įrengimas teritorijoje, kurioje veikia bendruomenė“, – sako ji.
Prekybos tinklo Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad ryšį su šių metų projektą laimėjusių bendruomenių atstovais įmonė palaiko ko ne kasdien ir gali pasidžiaugti, jog šią akimirką jau beveik pusės bendruomenių projektų yra pilnai užbaigti, nors užbaigimo data numatyta tik spalio pabaigoje. Tai, pasak pašnekovės, tik įrodo, jog žmonių iniciatyvumas ir noras veikti čia ir dabar pranoksta visus lūkesčius.
„Nuo pat vasaros pradžios, kai su bendruomenėmis pasirašėme sutartis ir prasidėjo pirmieji projektų įgyvendinimo darbai, kartu ieškojome atsakymų į kylančius klausimus, mėginome rasti tinkamiausius sprendimus, tačiau dažniausiai ir dar iki šiol – tiesiog dalinamės šiltomis emocijomis. Projektų įgyvendinimo vietose užfiksuoti vaizdai, kiekvieną mėnesį matomas idėjų realizavimo progresas ir, žinoma, iš bendruomenių kaskart gaunamas pozityviai nuoširdus grįžtamasis ryšys bei šypsenos – mums yra didžiausias įkvėpimas, pagrindžiantis iniciatyvos „Mes – bendruomenė“ reikšmę ir svarbą“, – teigia įmonės atstovė.
Be to, ji atvirauja, kad su keliomis šių metų nugalėtojomis bendruomenėmis pavyko susipažinti gyvai, o nuvykę jų aplankyti įmonės atstovai išgirdo išties įkvepiančių istorijų.
„Yra žmonių, kurie atsisakę spartaus didmiesčio gyvenimo tempo persikraustė į nuošalesnius, mažesnius miestelius ir juose atrado tikrąjį savo pašaukimą – pradėjo kurti, realizuoti savo idėjas ir burti vienodai mąstančius aplinkinius į vieningas bendruomenes. Išgirdome ir tokių istorijų, kurių pagrindiniai veikėjai jau kurį laiką kuria pokytį vaikų švietimo ir ugdymo srityje, ir šią sritį siekia puoselėti dar labiau.
Tačiau problema, kuri išryškėjo dažniausiai – lėšų trūkumas toms išskirtinėms ir reikšmingoms iniciatyvoms įgyvendinti. Mums, kaip didžiausiam ir seniausiam lietuviškam prekybos tinklui, svarbu būti šių iniciatyvų dalimi ir padėti jas įgyvendinti. Šiemet, bendruomenes raginę pažvelgti į tvarumo, aplinkosaugos ir klimato kaitos problemas bei kvietę vystyti su jų sprendimų susijusias iniciatyvas, jau galime džiaugtis gyvais rezultatais, prie kurių įgyvendinimo prisidėjo ir organizacijos skirtas 120 tūkst. eurų fondas“, – pastebi I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
