Viešinamas vaikų nuotraukas mato ir įvairių polinkių bei potraukių žmonės
Ne tik vaikai, bet ir tėvai neretai neatskiria pavojų internete ir nesaugiai elgiasi, kad ir keldami savo vaikų nuotraukas į socialinius tinklus. „Internetas – nematomas, neapčiuopiamas, bet platus pasaulis. Svarbu suprasti, kad jeigu vaiką mokome kokiomis pavojingomis gatvėmis ar keliais neiti dėl tykančių, galinčių kilti pavojų, tai internete tokių virtualių kelių yra milijonai“, – sako Gabrielė Babelė, multidisciplininė vaikų gerovės konsultantė.
Dirbanti ne tik su vaikais, bet ir tėvais, rūpintojais bei specialistais, G. Babelė atkreipia dėmesį, kad tūkstančiai žmonių, gerų ir nebūtinai geras intencijas turinčių, stebi, mato, dalinasi, kopijuoja (nuomonę, nuotraukas, įrašus ir kt.) ir nežinia kur jas paskui naudoja, platina, iškarpo, parduoda. „Taigi, tėvai spręsdami, kas geriausia jų vaikui, prieš keldami į internetą jo nuotrauką, turėtų išsamiai apsvarstyti, nes ši nuotrauka, net jei ir bus ištrinta iš paskyros, internete pasiliks amžinai. Į ją žiūrės įvairūs, įvairaus amžiaus, polinkių, potraukių, intencijų turintys žmonės ir atvaizdą ar įrašą galės nusikopijuoti ar parsisiųsti, išsikarpyti ar nežinia ką dar su tuo daryti“, – perspėja konsultantė.
Pasak pašnekovės, vaikas gali niekada ir nesužinoti, koks žmogus pasaulyje ir ką su jo atvaizdu padarė, o gali ir kažkur internete vėliau pamatyti, kad kas nors iš jo tyčiojasi, atsiųsdamas jo tikrą ar išdarkytą atvaizdą.
Pagal nuotraukos techninius duomenis, pasak specialistės, taip pat galima rasti ir lokaciją, gyvenamą ar buvimo vietą, tad čia gali atsirasti ir rizika persekiojimui, fiziniam, realiam pavojui. „Prieš priimdami sprendimą viešinti vaiko atvaizdą, šias ir kitas rizikas turėtume gerai apgalvoti. Kas susiję su vaiko atvaizdo naudojimu uždarbiui, čia jau atsiremiame ko gero ir į teisinį ar net baudžiamąjį kontekstą. Vaikas turi būti saugomas nuo įvairių formų išnaudojimo, neigiamo viešos informacijos poveikio“, – akcentuoja G. Babelė.
Tėvai kviečiami pagalvoti apie tai, kaip vaikas jausis, kai paaugęs pamatys viešumoje sklandančias savo nuotraukas
G. Babelė sako, kad išskyrus jau aiškiai įstatymuose apibrėžtas, susijusias su žiauriu elgesiu, smurtu, išnaudojimu, neigiamu poveikiu vaikui, kitų taisyklių ar ribų, kiek ir kokias vaikų nuotraukas viešinti, kaip ir nėra. Tėvai ar teisėti rūpintojai laisvi ugdyti vaiką ir juo rūpintis pagal savo supratimą, nepažeisdami įstatymų, vaiko gerovės normų. Dėl to viskas galiausiai remiasi į asmeninę moralę ir vertybes, o ir atsižvelgiant į vaiko trumpalaikę ir ilgalaikę gerovę arba žalą bei jo teisę į privatumą, garbę, orumą.
G. Babelė sako suprantanti nūdienų tėvų norą pasidžiaugti akimirkomis, jomis pasidalinti su kitais žmonėmis, taip nepadarant galimos didelės žalos vaikui. Tenka matyti, kad tėvai ar rūpintojai, įkeldami nuotrauką su savo vaiku, jo veidą užtušuoja. Tai galbūt gali būti toks tarpinis variantas, kuris būtų tinkamesnis.
„Bet net tuomet labai drąsinčiau apsvarstyti, ar toks pasidalinimas būtinas, ką jis duos, kaip vaikas dėl tokios paviešintos akimirkos gali jaustis paaugęs. Taip pat reiktų pagalvoti ir iš vaiko perspektyvos: kaip aš pats jausčiausi, jei kažkurią nuotrauką, kad ir žaviai juokingą ar mielą tėvams šiandien, bet paaugusiam vaikui būsiančią gėdingą ar nemalonią tėvai būtų pakabinę miesto centre, turguje, ant namo durų ar milžiniškame prekybos centre, kur nežinia kas praeina ir ką su ja daro“, – kviečia pagalvoti apie vaikus specialistė.
Viešindami to nenorinčių paauglių kasdienybę, tėvai gali stipriai pakenkti vaiko savivertei
„Jeigu jaunesni vaikai negali pasirinkti dėl savo vaikystės nuotraukų viešinimo, tai paaugliai neretai nenori, kad jų tėvai keltų nuotraukas į socialinius tinklus. Paaugęs vaikas gali pradėti jausti dėl to nerimą, jog nežino, kur ir kas su jo atvaizdu galėjo būti padaryta. Gali pradėti jausti kitus stiprius emocinius išgyvenimus, kad pats negalėjo priimti arba neturėjo įtakos sprendimo priėmimui paviešinti savo asmeninio gyvenimo dalį gal labai jam asmeniškai, individualiai gėdingą arba tiesiog nepatinkančią“, – atkreipia dėmesį G. Babelė.
Paaugliai, pasak konsultantės, gali pradėti jausti stiprius, net atstumiančius jausmus savo tėvams ar rūpintojams, jeigu atvaizdo buvimas internete vaikui yra nemalonus: „Vaikas gali pradėti jausti menkavertiškumą ar bejėgystę, kad dabar jau negali nieko pakeisti dėl paviešinto jo atvaizdo. Paaugęs jis sužino ir supranta, kad įkeltas įrašas, nuotrauka internete jau negali visiškai pilnai būti ištrinta“.
Svarbu vaiką ne tik mokyti apsisaugoti, bet ir pačiam elgtis kultūringai
„Patyčios internete – labai plati, reikalaujanti atskiro dėmesio problema, vykstanti visame pasaulyje. Patyčios gali prasidėti dėl įvairių priežasčių, net ir dėl tos seniai, kūdikystėje įkeltos jo nuotraukos arba patyčios, vykstančios realiai, mokykloje, persikelti į internetą“, – sako G. Babelė.
Patyčios, pasak specialistės, internete yra sudėtinga, kompleksinė problema ir tuo atžvilgiu, kad vaiką gali pasiekti bet kur, bet kokiu būdu – socialiniuose tinkluose, online žaidimų kambariuose, telefonu (skambučiais, žinutėmis) ar panašiai, todėl asmens persekiojimas itin paprastas, nenutrūkstantis, darantis labai didelę neigiamą žalą žmogui.
„Iš esmės nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo patyčių internete, tokia patirtis gali sukelti neigiamas emocines, psichologines, fizines pasekmes. Dėl to labai svarbu gilinti savo kaip tėvo ar rūpintojo žinias apie technologijas, internetą, jame esančius, galinčius kilti pavojus“, – pabrėžia G. Babelė.
Vaikui pradėjus naudotis technologijomis, internetu, konsultantė pataria tėvams pradėti jį mokyti ir saugaus elgesio: internete nebendrauti su nepažįstamais, įtartinais asmenimis, nesidalinti asmenine informacija ar duomenimis, nesiųsti niekam savo nuotraukų, ypač, jei jų reikalaujama, pasakyti tėveliams ar rūpintojams, kai patiria spaudimą, persekiojimą internete.
Labai svarbus ir nuoseklus, tvirtas, patikimas ryšys su vaiku, kad jis, nežinodamas, kaip teisingai pasielgti, pajautęs pavojų internete (ir ne tik) jaustųsi drąsiai, užtikrintai kalbėtis ir pasisakyti tėvams, kad jie laiku galėtų padėti, apsaugoti vaiką.
„Svarbu paminėti, kad lygiai taip pat svarbu mokyti vaiką ne tik kaip saugotis, bet ir kaip kultūringai, tinkamai elgtis internete, kaip gerbti kito žmogaus asmeninę internetinę erdvę, kultūringai, pagarbiai bendrauti su kitu, jei kitas žmogus išreiškia nenorą su juo bendrauti - tai gerbti, neužsiimti persekiojimu internete ir daugelį kitų dalykų. Taip pat svarbu rodyti tinkamo elgesio internete pavyzdį, nes internetas – nors ir virtualus, bet taip pat labai platus pasaulis, kuriame dalyvaujame kiekvienas iš mūsų ir kuriame kultūrą, aplinką, įtakojame kitų elgesį, reakcijas“, – atkreipia dėmesį G. Babelė.
Tyrime dalyvavo daugiau kaip 5 tūkst. vaikų
“Vaikų patariamoji grupė (VPG) yra „Telia Company“ iniciatyva, kuri įgyvendinama bendradarbiaujant su Pasauliniu vaikų fondu, rinkos tyrimų įmone „Ipsos“ ir vietinėmis
vaikų teisių organizacijomis. 2021 m. rudenį Baltijos ir Šiaurės šalių mokyklose atlikome tyrimą kurio esmė buvo išsiaiškinti, kiek vaikai susiduria su melagienomis internete ir kaip jie jas vertina – ar moka atskirti, kokius jausmus jiems tai sukelia“, – pasakoja Indrė Bimbirytė-Yun, „Telia“ Tvarumo projektų vadovė.
Šios iniciatyvos tikslas yra reguliariai išklausyti vaikus ir suteikti jiems galimybę išreikšti savo nuomonę. „Tai ypač svarbu, kad mes ne tik kaip suaugusieji, bet ir kaip paslaugų teikėjai, galėtume geriau suprasti vaikų patirtį internete ir jiems atitinkamai patarti“, – pabrėžia „Telia“ atstovė.
Ataskaita parengta apklausus 5 027 Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos 11-17 metų vaikus. Taip pat buvo surengti ir kūrybiniai seminarai mokyklose, kuriuose dalyvavę 502 12-15 metų vaikai pasidalino savo patirtimi apie klaidinančią informaciją internete.
Tyrimas atskleidė, kiek daug vaikų susiduria su melagienomis
„Esminiai akcentai, kuriuos pamatėme viso tyrimo apimtyje per visas šalis, atskleidžia, kad problema tikrai egzistuoja ir kad būtina šviesti ir mokyti ne tik vaikus, kaip atskirti melagienas, bet ir tėvus bei mokytojus, kad jie taip pat neliktų nuošalyje, pamatę, kad vaikai negeba atpažinti netiesos, siekiant ne pačių geriausių tikslų“, – atkreipia dėmesį I. Bimbirytė-Yun.
Tyrimas parodė, kad 7 iš 10 vaikų buvo užkibę ant kokios nors formos antraštinio masalo. 6 iš 10 vaikų susidūrė su atvejais, kai nuotrauka arba vaizdo medžiaga buvo redaguojama siekiant padaryti, kad ji atrodytų kaip tikra. 5 iš 10 vaikų buvo susidūrę su kokios nors formos melagingomis naujienomis.
2 iš 3 vaikų vaikų dalijasi su kitais internete rasta informacija, bet tik 1 iš 3 vaikų prieš dalindamasis tokiu turiniu paprastai mėgina kaip nors patikrinti, ar tas turinys yra teisingas.
Nors beveik pusė apklaustų vaikų mano, jog jie dažniausiai žino, kaip atskirti, kuri informacija teisinga, o kuri – melaginga, vis tik daugelis nėra tikri, ar iš tikrųjų gebėtų atskirti.
Ketvirtadalis vaikų nurodė, kad buvo atvejų, kai socialinėje žiniasklaidoje apie juos skelbė
neteisingą arba melagingą informaciją. Deja, tik mažiau nei pusė tų vaikų nusprendė, kad apie tai reikia pasakyti tėvams.
Lietuvos vaikams trūksta įgūdžių atskirti melą nuo tiesos
I. Bimbirytė-Yun sako, kad apklausus Lietuvos vaikus, tyrimas parodė, kad su melaginga arba neteisinga informacija internete susiduria net 8 iš 10 Lietuvos mokyklinio amžiaus (11-17 m.) vaikų. Ir tik kas ketvirtas, prieš dalindamasis naujiena su kitais, patikrina jos patikimumą. Vaikai prisipažįsta, kad jiems tai padaryti sunku, nes trūksta įgūdžių, kaip atskirti patikimą informaciją nuo melagienų.
27 proc. Lietuvos vaikų sako žinantys arba dažniausiai žinantys, kaip identifikuoti melagingą informaciją, 41 proc. teigia, kad jie tai geba padaryti kartais, o 15 proc. moksleivių prisipažįsta, kad jiems tai kelia iššūkių ir yra sunku atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos.
„Lietuvoje atpažinti melagingą informaciją mokyklose mokomi kiek daugiau negu trečdalis vaikų. Pasak likusių, mokyklose jų to nemoko. Tuo tarpu Švedijoje net 7 iš 10 vaikų sako to išmokę pamokų metu. Vadinasi, Lietuvoje vaikai šių įgūdžių neturi ir neturi iš kur jų gauti, o melagienos, ypač šiomis dienomis, yra dažnai sutinkamos. Jeigu mes, suaugę žmonės, kartais pasiklystame informacijos sraute, kaip galime tikėtis, kad vaikai žinos, kaip atskirti tiesą nuo iškraipytų faktų“, – konstatuoja „Telia“ atstovė.
Susidūrę su melagienomis patiria stresą ir nerimą
Kūrybinių dirbtuvių metu taip pat išaiškėjo, kad nemažai vaikų, susidūrę su neteisinga informacija, ir ja, pavyzdžiui pasidalinę su savo draugais, socialiniuose tinkluose, taip pat patiria ir daug neigiamų emocijų, kas turi įtakos ir jų psichologinei būklei. „Gali būti, kad klaidinanti informacija apie sudėtingas problemas 12-15 metų vaikams sukels nerimą ir neigiamai paveiks jų kasdienį gyvenimą. Nors tokio amžiaus vaikai jau yra pakankamai subrendę ir supranta, jog esama tam tikrų grėsmių, apie kurias reikia žinoti, tačiau gali atsitikti, kad jie sunkiai atskirs, kuri informacija teisinga, o kuri tik internete sklandančios išpūstos istorijos“, – pabrėžia I. Bimbirytė-Yun.
Pasak „Telia“ atstovės, kūrybinių dirbtuvių metu vaikai dalinosi panašiomis istorijomis, kaip kad informacija apie klimato kaitą ir ledynų tirpimą: „Nesuprasdami, kad tai nėra trumpalaikis reiškinys, vaikai pradėjo jausti nerimą dėl artėjančio potvynio ir rimtai galvojo, kaip jam reiktų pasiruošti, kad išgyventi, taip su bendraklasiais pradėdami kraupti atsargas.
„Klaidinančia informacija vaikai laiko ir melagingą informaciją apie draugus bei pažįstamus, kuri kartais yra skleidžiama apie vieni kitus, kas veda prie patyčių, būna, kad nepažįstami žmonės apsimeta draugais. Labai svarbu suteikiant vaikams prieigą prie šiuolaikinių technologijų, socialinių tinklų, vaikus taip pat atsakingai paruošti ir tam, kas jų ten laukia – t.y. mokėti atpažinti melagienas, apgaulingą informaciją, mokėti elgtis atsakingai ir žinoti, ką tam tikrais atvejais daryti ir su kuo pasitarti bei į ką kreiptis“, – pataria „Telia“ atstovė.
Vaikai išgrynino patarimus kitiems vaikams
„Praktiniuose seminaruose dalyvavę patariamosios grupės nariai, kurie yra savo kailiu patyrę, ką reiškia klaidinanti informacija internete, suformulavo savo patarimus kitiems vaikams, ieškantiems patikimos informacijos internete“, – sako už tvarumą „Telia“ atsakinga specialistė.
Vienas iš patarimų yra, kad prieš dalinantis internete rasta informacija, visada ją patikrinti 3 skirtinguose šaltiniuose.
Taip pat jei vaikas rado informacijos, kuri išgąsdino arba prislėgė, papasakotų apie ją mokytojui arba tėvams, nes labai gali būti, kad jis susidūrė su melagienomis arba su skleidžiamu melu.
Ir dar vienas vaikų patarimas vaikams, kad šie būtų ypač atsargūs, kai naudoja socialinėje
žiniasklaidoje rastą informaciją.
