„Jeigu šis Klimato muziejus čia — reiškia problema vis dar yra.“, — susirūpinimą reiškė I. Bimbirytė-Yun, rašoma pranešime spaudai. Iš tiesų, Lietuvos švietimo sistemoje aplinkosaugos klausimai vis dar yra paraštėse. Biologijos programa mokslo metų gale supažindina mokinius su vos keliomis oro, vandens ir dirvožemio taršos temomis, nepateikiant jokių konkrečių sprendimo būdų, kuriuos kiekvienas galėtume pritaikyti kasdien.
„Iš kitos pusės, moksleiviai dabar patys daug labiau domisi ir patys klausia, jiems labai rūpi. Lieka tik klausimas — ar mokytojai atsako?“, — problemai antrino ir mokytojas M. Pastolis.
Nepaisant lėtų pokyčio švietimo sistemoje, pašnekovai sutiko, kad visuomenėje aplinkosaugos klausimai aptariami daug dažniau, ir ieškantys atsakymų — daug lengviau juos randa.
„Daug daugiau ir aiškesnės informacijos atsiranda ant pakuočių, informacijos iš gamintojų, daug daugiau patikimų eko standartų, kurie padeda padaryti tvarų pasirinkimą. Galų gale patys vartotojai darosi išmanesni tvarumo klausimu. Judam tolyn nuo popierinių maišelių ir pradedam kvestionuoti ar mūsų gaunamos paslaugos yra tvarios — kaip tai atkeliavo, kaip tai buvo pagaminta“, — kalbėjo Indrė Bimbirytė-Yun.
Gamtos fotografas Marius Čepulis pastebi ir tariamos tvarios gyvensenos spragas: „Mes galime šnekėti apie klimato kaitą, kokie būsim tvarūs, bet jeigu aš esu sąžiningas sau — turiu nusirengti, išeiti į gatvę ir varyti medžioti elnių. Tada būsiu tvarus. Bet tiek, kiek mes visko turim.. Aš tikrai neatsisakysiu savo mobiliako ir dar nusipirksiu naują fotoaparatą, nes man filmuoti laidas reikia“, — žiūrovų galvas linksėti vertę gamtininko žodžiai.
„Realiai mus pakeis ne mes patys, o aplinkybės.“, — mintimis dalinosi pašnekovas.
Aptardami svarbiausius punktus, kurie sudomintų visuomenę ir skatintų pokytį, dalyviai pabrėžė informacijos pateikimo įvairiapusiškumą. „Man atrodo, kad viskas prasideda nuo švietimo. Negali pakeisti žmonių per vieną dieną, ar per metus, ir net ne per dvejus. Turime šviesti mokinius, ir nebūtinai konkrečiai klimato krizės temomis, o tiesiog skatinti jų kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir žodžio laisvę.“, — savo praktika dalinosi mokytojas M. Pastolis.
„Žmonėms patinka iššūkiai, žaidimai — tokie, kaip šie muziejaus konteineriai. Interaktyviai, žaismingai įtraukiantys pasakojimai, skatinantys susimastyti.“, — pridėjo Klimato muziejaus ambasadorius Leonardas Pobedonoscevas.
