Kaip rodo apklausa, net 73 proc. Lietuvos gyventojų turimą transporto priemonę ateityje planuoja pakeisti mažiau taršesniu automobiliu, 71 proc. įsitikinę, kad kasdieniame gyvenime daro viską kovodami su klimato kaita, o 56 proc. jaunų šalies piliečių net ir darbo ieškosi atsižvelgdami į darbdavių daromą įtaką aplinkai. Kiek atsakymai atspindi tikrą Lietuvos gyventojų elgesį, o kiek tai tėra noras pasirodyti atsakingesniais nei esame?
Apklausos rezultatai sudaro įspūdį, kad Lietuvos gyventojai nusiteikę tapti draugiškesniais gamtai ir kasdieniame gyvenime stengiasi daryti viską, kad jų veiksmai aplinkai kenktų mažiau. Pavyzdžiui, pagal ketinimą įsigyti elektromobilius lietuviai lenkia ir Europos vidurkį: 31 proc. lietuvių planuoja ateityje įsigyti elektromobilį, kai tuo tarpu visoje Europoje elektromobilį įsigyti planuotų 28 proc. gyventojų.
Lietuvos gyventojų moraliniu pasirengimu priimti Paryžiaus susitarimus džiaugiasi EIB pirmininko pavaduotojas Thomas Ostrosas: „Nepaisant kai kurių aiškių kartų skirtumų, Lietuvos gyventojai vis dažniau tvariau pritaiko savo judumo ir vartojimo įpročius, kad galėtų kovoti su klimato kaita. Šie individualios elgsenos pokyčiai rodo, jog įvairaus amžiaus žmonės yra pasirengę savo kasdieniame gyvenime prisiimti tvirtesnius įsipareigojimus, kad padėtų sušvelninti klimato krizę. Šie pageidavimai buvo išsakyti per COP26 ir yra aiškus rodiklis, kad mūsų pastangos remti žaliąją pertvarką yra palaikomos.“
Vis dėlto apklausos atsakymai nebūtinai atspindi realią Lietuvos gyventojų elgseną.
Kiti vertinami kritiškiau
Net 71 proc. lietuvių mano, kad kasdien padaro viską, ką gali, kovodami su klimato kaita, tačiau apie savo bendrapiliečius net 65 proc. gyventojų yra prastesnės nuomonės ir teigia, kad kiti taip nesistengia. Nors savo pastangas gamtosaugos srityje vertina labai gerai, dauguma lietuvių (net 61 proc.) tuo pačiu ir netiki, kad jų elgesys daro kokią nors įtaką sprendžiant klimato kaitos problemas.
Socialinis psichologas Edvardas Šidlauskas teigia, kad žmonių polinkį savo elgesį vertinti geriau negu aplinkinių gali paaiškinti afektinė euristika, kai sprendimą apie kitus lemia simpatijos ir antipatijos, malonūs sprendimai atrodo teisingi, o nemalonūs – klaidingi. Tokį vertinimą lemia emocijos, todėl neretai žmonės linkę ignoruoti logiką ir akivaizdžius faktus. Žmonės mano, kad jų pastangų pakanka, o atsakomybę už rūpestį klimato kaita permeta kitiems.
„Socialinėje psichologijoje aprašytas atsakomybės išskaidymo (angl. diffusion of responsibility) reiškinys, kurio esmė – kuo didesnis skaičius žmonių stebi problemą, tuo mažesnė tikimybė, kad kažkas iš jų imsis tinkamų veiksmų jai spręsti, pradės reaguoti. Visi galvoja, kad tą padarys kiti, juk tų kitų tiek daug, tai lyg ir garantuoja, jog viskas bus gerai, kažkaip išsispręs, o išties niekas nieko nedaro. Iš dalies gal ir dėl to, kad minioje gali ištirpti, pasislėpti, „nusimuilinti“ nuo tos kolektyvinės atsakomybės ir spręsti labiau atitinkančius asmeninius interesus klausimus“, – sako E. Šidlauskas.
Didesnį tikėjimą savo atsakomybe ir polinkį ją prisiimti turi jauni žmonės: apklausa parodė, kad 52 proc. 15–29 m. amžiaus lietuvių tiki, kad savo veiksmais gali daryti poveikį sprendžiant klimato kaitos problemas.
„Jaunimas aktyviau domisi naujovėmis, daugiau skaito, mato ir girdi, kas vyksta pasaulyje, yra atviresni ir jautresni. Vyresni žmonės yra konservatyvesni, labiau pakantesni sunkumams, užsigrūdinę, tą rodo tyrimai, ir yra labiau patenkinti tuo, kas yra dabar, turi gerokai mažiau ambicijų pakeisti pasaulį nei jaunimas“, – paaiškina E. Šidlauskas.
Prisiimti atsakomybę ir imtis aktyvių veiksmų sprendžiant gamtosaugos problemas, anot E. Šidlausko, padėtų suvokimo apie kiekvieno individualią atsakomybę skatinimas: „Atsakomybė iš bendros, abstrakčios turėtų virsti konkrečia, asmenine. Jei kiekvienas matytų savo indėlį ar žalą aplinkai, visuomenei ir sau, reaguotų sąmoningiau ir aktyviau. Kita vertus, didele dalimi vengti atsakomybės skatina susvetimėjimas, susipriešinimas. Vyksta masinis socialinio kapitalo nykimas, nes pasitikėjimas vieni kitais ir altruizmas daugelį kartų buvo išnaudoti privatiems interesams tenkinti versle bei politikoje. Reikia galvoti, kaip susigrąžinti pasitikėjimą vieni kitais, nes be to visuomenė, kaip politinis darinys, tampa beprasmė.“
Gamtosauga darbo pasiūlymuose nefigūruoja
Net ir jaučiant didelį darbuotojų trūkumą rinkoje, darbdaviai neskuba darbo skelbimų papildyti informacija apie savo indėlį į gamtosaugos tikslus, nors daugiau nei pusė jaunų respondentų teigia, kad ieškodami darbo atsižvelgia į klimato kaitos klausimą. Darbo pasiūlymuose šis jaunų žmonių lūkestis neatsispindi, o darbuotojus įmonės vilioja nurodydamos kitus privalumus.
„Labai retame darbo pasiūlyme įmonės nurodo, kad jų veikla tvari ar kad vykdo gamtosaugos projektus. Pavyzdžiui, įmonė UAB „Felit“, UAB „IKEA“ darbo pasiūlymuose naudoja tvarumo grafinį simbolį, AB „Lietuvos geležinkeliai“ trumpame įmonės pristatyme akcentuoja, kad „kuria tvarią Lietuvos ateitį, suteikdami galimybę žmonėms ir kroviniams judėti švariau, efektyviau ir pažangiau“. Tačiau tai visiškai pavieniai atvejai ir, tuo labiau, reta įmonė tvarumą darbo pasiūlymuose pateikia kaip privalumą. Darbo pasiūlymuose daugiau kalbama apie naudas darbuotojui“, – teigia „CV online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Patys darbuotojai savo gyvenimo aprašymuose taip pat nėra linkę nurodyti su tvarumu ir gamtosauga susijusios informacijos ar lūkesčių, nebent pamini su tuo susijusius projektus ir darbovietes, kuriose yra tekę dirbti praeityje. Vis dėlto tvarumu besidominčios įmonės dažnai labiau rūpinasi ir darbuotojų gerove, yra pažangesnės, todėl gali pritraukti daugiau potencialių darbuotojų dėmesio.
„Iš esmės darbdavio pasirinkimas yra kompleksinis dalykas. Kandidatai vertina įmonės stabilumą, veiklos specifiką, žinomumą, produktų ar paslaugų kokybę, įvertina siūlomo darbo pobūdį, savo atitikimą reikalavimams, siūlomą atlygį ir kitus privalumus. Tvarumo ir ekologijos elementai yra viena iš dedamųjų dalių, bet daugiau pasąmoninio lygmens – kažką teko girdėti ar matyti, bet nebūtinai tvirtai žinant, ką konkrečiai įmonė nuveikusi tvarumo klausimu. Kadangi į skelbimus stengiamasi sudėti esminę informaciją, tai tvarumas, galima sakyti, naudojamas kaip raktinis žodis. Vis dėlto ryškios tendencijos, kad kandidatai būtų linkę rinktis ekologiškas įmones, nėra“, – sako R. Karavaitienė.
Darbuotojai labiau linkę rinktis įmones, kurios atitinka šiuos kriterijus: yra tarptautinės, privataus kapitalo, stabilios, konkurencingos, progresyvios, žinomos, turi gerą reputaciją ir yra įsikūrusios didmiesčiuose.
Elektromobilių gatvėse padaugės
Apklausa atskleidė, kad lietuviai ryžtingai nusiteikę benzinu ar dyzeliu varomus automobilius netolimoje ateityje pakeisti elektromobiliais ar hibridiniais automobiliais. Remiantis apklausa, netolimoje ateityje elektrinių ir hibridinių automobilių bus perkama daugiau nei benzininių ar dyzelinių. Kaip ir visoje Europoje, populiaresni išlieka hibridiniai automobiliai: juos rinktųsi 41 proc. lietuvių, o elektromobilius – 32 proc. apklaustųjų.
„Tikrai realu, kad ateityje dauguma lietuvių rinksis pirkti būtent elektromobilį ar hibridinį automobilį. Mes patys matome susidomėjimo elektromobiliais augimą praktiškai kiekvieną savaitę. Taip yra dėl elementarių priežasčių: pirma, ekonominės priežastys, antra priežastis – skatinimas, trečia – įvairūs mokesčiai taršiems automobiliams, kurie neišvengiami visoje Europos Sąjungoje. Šių priežasčių komplektas pastūmėja vidutinį vartotoją permąstyti savo pasirinkimus“, – sakė prekybos automobiliais įmonės „Deals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
Įdomu, kad mažiau taršiais automobiliais ateityje važinėti planuoja vyresni žmonės, o nemaža dalis jaunimo ir toliau ketina pirkti benzinu ar dyzeliu varomus automobilius – taip teigė 35 proc. 15–29 metų amžiaus žmonių. Net 46 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus respondentų ir 44 proc. 30–64 metų amžiaus Lietuvos automobilių pirkėjų domisi hibridiniais automobiliais. Elektromobilius ateityje vairuoti planuoja 33 proc. 15–29 metų amžiaus lietuvių, 30 proc. gyventojų, sulaukusių 30–64 metų amžiaus ir 32 proc. vyresnių nei 65 metai gyventojų.
Didesnį vyresnių gyventojų palankumą mažiau taršioms transporto priemonėms gali lemti susikurta stabilesnė finansinė padėtis, įsigyti nuosavi namai ar kotedžai, kuriuose galima įsirengti elektromobiliui reikiamą infrastruktūrą.
„Norint įsigyti elektromobilį, svarbu įvertinti, kur žmogus gyvena, ar turi galimybę prie namų įkrauti elektromobilį. Sudėtingiau tą padaryti miegamųjų rajonų gyventojams, todėl mes, konsultuodami klientus, stengiamės atkalbėti nuo elektromobilio pasirinkimo gyvenančius daugiabučiuose, nes tai tiesiog yra nepatogu. Mes stengiamės, kad būtent tie žmonės, kurie turi sąlygas turėti įkrovimo stotelę namuose, persėstų prie elektromobilio vairo. Žinoma, galima skatinti ir darbdavius įrengti įkrovimo stoteles darbovietėse, yra nemažai įmonių, kurios jau tą padarė“, – teigė L. Boguševičius.
Vis dėlto kol kas didesnio proveržio elektromobilių ir hibridinių automobilių pardavimuose Lietuvoje L. Boguševičius sako nepastebintis, tačiau didmiesčiuose susidomėjimas tvaresnėmis transporto priemonėmis sparčiai auga. Didesnį susidomėjimą lemia ne tik vyriausybės taikomos skatinimo priemonės, elektromobilių ekonomiškumas ir žmonių susirūpinimas gamtosaugos problemomis, tačiau ir gerokai sumažėjusios elektromobilių kainos.
„Prieš dvejus metus būčiau sakęs, kad mažai tikėtina, jog daugelis žmonių galės įsigyti elektrinį automobilį dėl itin aukštų jų kainų. Bet per dvejus metus rinka labai smarkiai pasikeitė – atsirado daug naudotų elektromobilių, kurie dar tikrai gali tarnauti antrinėje rinkoje. Be to, atsirado didesnė pasiūla. O štai „hibridų“ kainos išliko pastovios, nes šių automobilių gamyboje naudojamas vidaus degimo variklis, reikalingi lustai, kurių dabar labai trūksta visame pasaulyje. Pasiūlos sumažėjimas pakėlė jų kainą. Tačiau kainų atotrūkis tarp vidaus degimo variklius turinčių automobilių ir elektromobilių sumažėjo, nes tiesiog vidaus degimo varikliai dėl lustų krizės tapo gerokai brangesni“, – paaiškina L. Boguševičius.
