Kodėl namai mūsų bendrai laimei tokie svarbūs? Atsakymas – abu šie faktoriai yra stipriai susiję. Tai, kaip mes jaučiamės, dažnai atsispindi mūsų namuose ir atvirkščiai, rašoma tyrime „The GoodHome report 2019”.

„Pirma, mes nustatėme, kad net 73% žmonių, kurie jaučiasi patenkinti savo namais, taip pat jaučiasi laimingi apskritai. Taip pat pastebėjome, kad laimingi namai sudaro 15% visos mūsų laimės. Tai tik šiek tiek daugiau nei fizinė sveikata (14%) ir beveik tiek pat, kiek psichinė sveikata (17%). Tai, kaip esame patenkinti savo namais, yra daug svarbiau mūsų bendrai laimei nei pajamos, nesvarbu, ar esame dirbantys, išėję į pensiją, vieniši, susituokę. Taip pat yra daug kitų gyvenimo sąlygų, kurias paprastai laikome labai svarbiomis mūsų gerovei“, – rašoma tyrime.

Pasak Laimės tyrimų instituto, iš atliktų kokybinių ir kiekybinių tyrimų, nepriklausomų mokslinių tyrinėjimų ir interviu su psichologijos, antropologijos ir socialinių mokslų ekspertais buvo išskirti 5 pagrindiniai jausmai, kuriuos mums sukelia namų laimė: pasididžiavimas, komfortas, tapatybė, saugumas ir kontrolė.

Lietuviai daugiau investuoja į savo namus

Kaip teigiama Laimės tyrimų instituto tyrime, pasididžiavimo jausmas kyla iš mūsų pačių pasiekimų. Šie pasiekimai gali apimti namų tobulinimą (naujų baldų pirkimą, remontą) ar kitus pasiekimus, kurie susiję su mūsų namais. Pasididžiavimas yra pati svarbiausia emocija iš visų penkių. Vien tai sudaro 44 proc. bendros emocijos, kuri paaiškina mūsų sukuriamą namų laimę.

Namų tobulinimu rūpinasi ir Lietuvos gyventojai: kaip rodo duomenys, pandemijos laikotarpiu išaugo žmonių noras pasirūpinti savo namų aplinka. Pasak SEB banko mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, praeiti metai parodė didesnį gyventojų skolinimąsi vartojimo reikmėms – per devynis praeitų metų mėnesius buvo suteikta 38 proc. daugiau vartojimo paskolų, negu analogišku laikotarpiu 2020 metais. Viena dažniausių vartojimo paskolų paskirčių buvo remontui ir būstui gerinti – baldams, buitinei technikai įsigyti.

„Kad per pandemiją lietuviai daugiau investuoja į savo namus, rodo ir tyrimų rezultatai. SEB banko užsakymu pernai vasaros pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, per artimiausius metus kas trečias gyventojas planavo remontuoti būstą ar įsigyti baldų. Remontuoti būstą ar pirkti baldus per artimiausius metus dažniausiai planavo 35–54 metų gyventojai“, – pasakojo E. Dovbyšienė.

Eglė Dovbyšienė

Pasak jos, tokios tendencijos sutampa su per pandemiją pasikeitusiu mūsų gyvenimo būdu – daugiau būname namie, į juos grįžtame ne tik vakare ar leidžiame laisvalaikį, kaip anksčiau, bet juose ir dirbame, mokomės.

„Tad natūralu, kad dažnam gyventojui teko atsinaujinti namus, įsirengti juose patogią vietą darbui ar mokslui, pertvarkyti turimą būstą taip, kad jis kuo labiau atitiktų per pandemiją iškilusius poreikius“, – komentavo SEB banko mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Saugumo jausmas – ne ką mažiau svarbus

Kaip rodo tyrimas, ne mažiau svarbi emocija mūsų namų laimei yra saugumas.

„Mes tai apibrėžiame kaip grėsmių mūsų fiziniam kūnui nebuvimą. Tačiau nesaugumo jausmas taip pat gali būti susijęs su mūsų namų būklės grėsmemis. Pavyzdžiui, jei lyjant stogas nuolat teka, tai gali sukelti įvairių pažeidimų, pelėsį ir t.t. Fizinės grėsmės gali kilti ir dėl blogų sanitarinių sąlygų, įrenginių problemos taip pat gali sukelti nesklandumų. Saugumas sudaro 10% mūsų bendros namų laimės emocijos“, – rašoma tyrime.

Pasak „Electrolux“ buitinės technikos eksperto Igno Bernoto, nors modernizacija ypač prisideda prie kasdienio gyvenimo komforto, reikia pripažinti, kad yra ir antroji pusė: alerginių susirgimų rizika ar neigiamų organizmo reakcijų protrūkiai. Jei bent vienas namų gyventojas dėl to kenčia, tai gali būti ženklas sunerimti ir imtis veiksmų.

„Pavyzdžiui, namus, automobilius siurbti dulkių siurbliais, turinčiais daugiapakopę filtravimo sistemą, kuri užtikrina, kad prietaisas išpūstų švarų orą. Naudoti įrenginius, kurie „išvalo“ patalpas pašalindami iš oro kenksmingas smulkiąsias daleles, dulkes, žiedadulkes. Ne tik kruopščiai skalbti skalbimo mašinomis su antialerginėmis programomis, bet ir naudoti dulkių siurblį su specialiais antgaliais, turinčiais UV spindulių lempas, kurios panaikina plika akimi nematomus alergenus“, – pasakojo I. Bernotas.

 Ignas Bernotas

Jis taip pat papasakojo, į ką labiausiai atsižvelgia Lietuvos gyventojai, kurdami namų švarą ir jaukumą. Pasak jo, žmonės vis labiau brangina savo laiką ir namų erdvę bei tausoja jėgas prasmingiems dalykams: aktyvesniam laisvalaikiui ar laikui su artimaisiais.

„Tad natūralu, kad daugiafunkciai prietaisai, užimantys nedaug vietos, bet tuo pačiu suteikiantys maksimalų komfortą vis labiau kopia į populiarumo viršūnę. Mobilieji įrenginiai – neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, tad taip pat neretai žvalgomasi buitinės technikos su išmaniosiomis sąsajomis. Norima išsilaisvinti iš laidų raizgalynės ir gyventi aktyviai“, – komentavo „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)