Viena iš renginio organizatorių, lietuvių gestų kalbos literatūros tyrėja Anželika Teresė sako, kad renginio programa – itin įdomi, spalvinga ir įvairi, o žiūrovams geriau suprasti kūrinius padės originalūs sprendimai.
„Meniniai kurčiųjų kūriniai, prieš juos atliekant, bus pristatomi žodžiu – bus atskleidžiama, ką norima jais pasakyti. Į dalį kūrinių bus pažiūrėta ir giliau, iš mokslinės pusės – žiūrovai iš arti susipažins su tuo, ko šiuose kūriniuose yra, kas juos paverčia meniniais, išskirtiniais. Žiūrovai turės progą net išmokti šiek tiek gestų kalbos ir kurčiųjų kultūros subtilybių. Poetai pasidalins ir savo kūrybos užkulisiais, atskleis kūrinių idėjas, o su dalimi kūrinių žiūrovai pasiners į dar kitokį potyrį – kūriniai bus „verčiami“ gyvai atliekama muzika“, – pasakoja A. Teresė.
Viena iš renginio dalyvių, lietuvių gestų kalbos poetė Erika Jočytė pabrėžia, kad šis renginys – istorinis įvykis tiek kurtiesiems, tiek visuomenei.
„Kurčiųjų kūryba pirmą kartą bus taip arti visuomenės, su ja galės susipažinti kiekvienas atvykęs“ – sako ji.
Savo ruožtu A. Teresė pastebi, kad nors vis dažniau norima kalbėti apie negalią kaip apie žmogaus ar bendruomenės stiprybę, retai kada tai įvyksta praktiškai.
„Kurtieji iš tiesų turi itin stiprius, originalius įrankius, apie kuriuos dauguma net nežino. Tai yra tikroji galia bei stiprybė. Tą galią ir bus galima pamatyti, pajausti renginyje“, – teigia ji.
A. Teresė taip par atkreipia dėmesį, kad apie gestų kalbas Lietuvoje iki šiol sklando daug mitų, jos kelia klausimų.
„Ar gestų kalba galima susikalbėti visame pasaulyje? Ar ji yra žodinė kalba rodoma rankomis? Ar gestų kalbos turi kažką, ko žodinės kalbos, pavyzdžiui, lietuvių, neturi? Ar kurtieji gali gestais pasakyti metaforą?“, – juos įvardija lietuvių gestų kalbos literatūros tyrėja.
„Atsakymai į šiuos klausimus ir labai malonus gestų kalbos meninių tekstų, t. y. kultūrinio ir kalbinio jos paveldo patyrimas ir lauks atvykusių į šį renginį“, – priduria ji.
Anot A. Teresės, tai unikali proga pažinti ne tik greta esančią ir gyvenančią bendruomenę, bet ir praplėsti savo supratimo apie literatūrą, kalbos galimybes horizontus.
„Žiūrovai pamatys ir patirs tai, ko nesitikėjo, kad įmanoma patirti per kalbą“, – akcentavo viena iš renginio organizatorių.
Šiuo didžiausio ir seniausio literatūros festivalio Europoje „Poezijos pavasaris“ renginiu siekiama aiškiai ir suprantamai supažindinti visuomenę su kurčiųjų paveldu, skleisti žinią apie kurčiųjų literatūrą, kultūrą, gestų kalbas.
