Kaina priklauso ne tik nuo medžio dydžio, bet ir nuo to, ar jis turi šaknis
Prekybos centruose gausu eglučių ir kitų kalėdinių medžių. Nuo trisdešimties centimetrų iki dviejų metrų aukščio – tokių medžių galima įsigyti namams papuošti. Populiariausios, žinoma, eglės, kurių kaina svyruoja nuo pusketvirto iki dvylikos eurų.
Jos kvepia ir tuo kvapu kuria ypatingą švenčių nuotaiką. Tačiau eglės pagal kitus parametrus nusileidžia kėniams – jos neturi tokios apimties, kitaip tariant, yra ne tokios pūkuotos, be to, turi ir kitų skirtumų.
Prekybos tinklo „Moki – veži“ marketingo vadovė Laima Skirienė teigia, kad kėnis yra patogesnis, nes jo spygliai yra šiek tiek minkštesni, taip pat augalas juos išlaiko gerokai ilgiau – daugiau nei mėnesį, o tinkamai prižiūrimas ir du.
„Kėnis gali išsilaikyti ir visiškai nebyrėti, kas šeimininkėms svarbu ir patogu – jis turi savyje kitokią struktūrą. Žinote, eglutės labai sulenda į kilimus, o kėnis tik pasidengia ir nesulenda“, – paaiškina ji.
Kalėdinių medžių kainos prasideda nuo 6 eurų, kaip ir kasmet, jos svyruoja priklausomai nuo paties medžio ir jo aukščio. Kaina priklauso dar ir nuo to, ar medis turi šaknis, ar yra kirstas. Kirsti medžiai pigesni. Žmonės vis dažniau renkasi medžius su šaknimis ir būtent tokių ieško prekybos centruose.
L. Skirienė teigia, kad eglutės, kurios yra vazonuose, jie perka iš Lietuvos eglučių augintojų. Anot jos, tokiems medeliams yra specialiai paruošta dirva, todėl tikimybė, kad jie prigis, yra didesnė. Taip pat tokios eglutės pažymėtos specialiomis etiketėmis.
„Didžioji dalis žmonių, kurie tokias eglutes perka, nori sukurti šventę namuose, o po to pratęsti jų gyvavimo ciklą ir džiaugtis ta eglute ateityje“, – teigia L. Skirienė.
Kas tvariau – gyva eglė ar dirbtinė?
Yra paskaičiuota, kad dviejų metrų Kalėdų eglutė, pagaminta iš plastiko, palieka apie 40 kg CO2 anglies pėdsaką dėl daug energijos sunaudojančių gamybos procesų. Dirbtinio medžio savininkai turėtų jį naudoti bent dešimtmetį, kad jo poveikis aplinkai prilygtų atsakingai tvarkomų natūralių medžių poveikiui.
„Carbon Trust“ teigimu, gyvos Kalėdų eglutės anglies pėdsakas yra „daug mažesnis“ nei dirbtinės, ypač jei ji tinkamai pašalinta. Organizacija apskaičiavo, kad natūrali 2 metrų aukščio Kalėdų eglė, kuri išmetama į sąvartyną, palieka apie 16 kilogramų CO2 pėdsaką, nes jai pūvant išsiskiria metanas. Medžio, kuris sunaikinamas jį sudeginant, atsodinant ar susmulkinant, išmetamo CO2 pėdsakas siekia apie 3,5 kg.
L. Skirienė sako, kad prekyboje yra virš keturiasdešimt rūšių dirbtinių eglių.
„Žmonės pradeda ieškoti naujų spalvų. Ne pirmus metus turime baltų eglučių, bet netradiciška yra tamsiai violetinės, raudonos – visiškai naujų spalvų – eglutės“, – įvardija prekybos tinklo „Moki – veži“ marketingo vadovė
Labai mažai eglučių prigyja
Miškininkas Raimundas Ereminas sako – neapsigaukite. Tikrai ne visos eglutės su šaknimis vėliau prigys.
„Tai yra gamta. Kokia to medelio istorija? Ar jis Lietuvoje augintas, ar užsienyje? Ar tą medelį vežiojo per muges? Ar jis kaito prekybos centre kažkur prie radiatoriaus? – klausimus, svarbius įvertinti, ar medelis prigys, įvardija R. Ereminas ir apibendrina, – taigi nežinome, mes dirbame su medžiais, o medžiai yra gyvi, tad visko jiems gali pasitaikyti“.
Vilniaus pakraštyje įkurtame Kalėdų miške – dvidešimt kalėdinių medžių. Žmonės buvo suvežę čia beveik pusantro šimto, tačiau prigijo tik tiek.
Miškininkas tvirtina, kad mieste nėra vietos, kur sodinti kalėdinius medžius. Be to, prigijimo procentas yra labai mažas. Tačiau labai norint išgelbėti medį ir jį pasodinti, reikia žinoti keletą svarbių taisyklių.
„Jeigu turi eglutę, nori tris savaites ją kaitinti kambaryje prie plius 21, o po to išvežti į lauką prie minus 15 ir dar tikiesi, kad tas medelis prigis – ne, taip nebus, – teigia R. Ereminas ir paaiškiną, ką daryti, – jeigu jau ruošiamės medelį pasisodinti, jį laikykime kambaryje penkias dienas, o kitą laiką laikome lauko temperatūroje, pavyzdžiui, balkone“.
Miškininkas teigia, kad savivaldybės įkurtas Kalėdų miškas – gera edukacinė erdvė. Čia gerai matyti, kaip nelengvai prigyja kalėdiniai medžiai. R. Ereminas džiaugiasi, kad žmonės nori išsaugoti medį, tačiau sako, kad Kalėdų medžio likimas – turbūt gyventi trumpai ir džiuginti žmogų.
Kai eglutė augo laukuose, savo šaknimis ji sutvirtino dirvožemį, toje vietoje nevyko erozija. Savo stiebu ji kaupia CO2, ima anglies dvideginį ir taip prisideda prie klimato kaitos mažinimo, valo orą, eglės turi fitoncidų – tai tokios medžiagos, kurios naikina virusus, bakterijas, – paaiškina miškininkas ir akcentuoja, – bet koks augantis augalas yra naudingas“.
R. Ereminas pabrėžia, kad svarbiausia Kalėdų medžio po švenčių nenumesti bet kur, reikia atiduoti surinkėjams. Tuomet jis taps biokuru ir teiks mums šilumą.
Laidą „Ateities karta“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20.00 val. per Delfi TV kanalą ir portale delfi.lt.
