„Stereotipai vis dar gajūs, bet labiau reikėtų remtis moksliniais tyrimais. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto profesorė atliko tyrimą, kuris parodė, kad iš tiesų nėra jokių biologinių veiksnių, kurie trukdytų vyresniame amžiuje išmokti užsienio kalbą. Atvirkščiai – tokie žmonės sukaupę patirties, kuri labai praverčia mokantis užsienio kalbų, mat reikia plėsti žodyną, suvokti visą mokymosi kontekstą. Vyresnių žmonių patirtis labai vertinga, jiems daug lengviau kurti asociacijas. Gajus stereotipas, kad reikia mokytis, kol esi jaunas, arba – jei tiek nugyvenau, tai gal kaip nors pabaigsiu tą gyvenimą nemokėdamas užsienio kalbos. Nustebtumėte sužinoję, kiek šiandien yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie randa stiprybės ateiti mokytis“, – sako „American English School“ direktorė Eglė Kesylienė.
Pasak pašnekovės, dabar visiems reikia mokytis visą gyvenimą, reikia tobulinti įgūdžius, taip pat – ir anglų kalbos.
Neretai žmonės sako, kad neturi laiko mokytis nes dirba, o ir atmintis jau prastesnė.
Anot E. Kesylienės, daug lemia prioriteto klausimas, ir jei noras išmokti tampa prioritetiniu, laiko žmonės tikrai suranda.
„Pradėjus mokytis užsienio kalbą reikia skirti laiko ir savarankiškai mokytis. Reikia bendrauti, mokytis grupėje, geriau su mokytoju – tada nebūna savidisciplinos problemos. Kai nori, žmonės tą tikrai puikiai daro ir pasiekia rezultatų. Dėl suprastėjusios atminties taip pat negaliu sutikti, nes visi žinome – kalbama apie smegenų neuroplastiškumą: jei netreniruojame smegenų, jos tikrai nebus aktyvios. Lygiai taip pat kalbant ir apie raumenis – jei nevaikštome, nieko neveikiame, jie subliūkšta“, – paneigia mitus pašnekovė.
Užsienio kalbų mokyklos direktorė sako, kad nėra jokių moksliškai pagrįstų įrodymų, jog vyresniame amžiuje sunkiau mokytis, be to, anot E. Kyselienės, net ir Alzheimerio profilaktikai užsienio kalbų mokymasis yra naudingesnis, nei spręsti sudoku ar kryžiažodžius.
Mokėti anglų kalbą būtina ir ieškant darbo. „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė neslepia, kad toks reikalavimas – vienas iš pagrindinių.
„Didžiojoje daugumoje darbo pasiūlymų nurodoma, kad anglų kalbos žinios yra būtinos, reikalaujama arba vidutinio, arba aukštesnio lygmens anglų kalbos žinių tiek raštu, tiek žodžiu. Tai labai priklauso nuo srities. Pavyzdžiui, gamybos srityje rečiau naudojama anglų kalba, ir tas reikalavimas nėra dažnas, bei jei tai yra prekyba, klientų aptarnavimas, paslaugų sfera, rinkodaros sritis, informacinės technologijos, – neįmanoma dirbti, jei nemoki anglų kalbos. Nepriklausomai nuo to, koks tavo amžius, anglų kalbos žinios reikalingos, ir čia jau niekur nepabėgsi“, – sako R. Karavaitienė.
„Mes pasidarėme dirbančių apklausą, kokias kalbas jie vartoja darbe, – nemaža dalis nurodė, kad anglų ir rusų. Pastebėjome, kad vyresni žmonės, dažniau vartoja rusų arba jų rusų kalbos žinios yra aukštesnio lygio. Tarp jaunimo rusų kalba arba jau nėra vartojama, arba mokėjimo lygis žemesnis, jauni žmonės labiau moka anglų kalbą. Dėl konkurencijos darbo rinkoje tenka pasistengti, kad būtų galima konkuruoti su jaunimu, kurių anglų kalbos žinios tikrai stiprios“, – sako R. Karavaitienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad Lietuvoje per maža darbo rinka, jog žmonės galėtų sau leisti nemokėti užsienio kalbų.
„Darbo skelbimuose dažnai nurodoma, kad reikia ne vienos užsienio kabos, kartais – ir dviejų ar trijų. Pavyzdžiui, finansų srityje, be anglų ir rusų kalbų, reikalingos skandinavų kalbos. Kitose srityse – Vakarų Europos, senosios Europos (vokiečių, prancūzų). Taigi kuo didesnis kalbų krepšelis, tuo didesnės galimybės atsiveria, turi didesnį darbų pasirinkimą“, – paaiškina R. Karavaitienė.
E. Kyselienė pritaria, kad mokėti kalbų itin reikalinga, tad neretai įvairių sričių specialistus tobulėti paskatina ir darbdaviai.
„Neretai ateina mokytis tie, kuriuos paskatina darbdaviai. Patys darbdaviai organizuoja tokius mokymus ir leidžia žmonėms tobulinti įgūdžius. Kartais vaikai padovanoja tėvams anglų kalbos kursus, – mes labai džiaugiamės tokiais klientais. Iš tikrųjų nereikėtų žiūrėti į tą egzaminavimą kaip į siaubą, nes tai tiesiog žinių patikrinimas, mes šiandien vadiname testavimu, net ne egzaminavimu. Tai yra tam tikri slenksčiai, kuriuos sau kiekvienas nusistatome, ir tada žinome, ką išmokome. Tai tiesiog savęs pagyrimo slenkstis, pasidžiaugimo tuo, ką išmokai. <...> anglų kalba šiandien būtina, kaip ir kompiuteriai“, – sako užsienio kalbų mokyklos vadovė.
Pašnekovė įvardija, kad dabar anglų kalba neretai net įvardijama jau ne užsienio kalba, o tiesiog darbo priemone, tad į tai reikia žiūrėti teigiamai. Be to, vyresni žmonės paprastai nebijo klysti, jie puikiai žino, kad neklysdami nieko nepasieks.
„Branda yra turtas mokantis užsienio kalbą. Branda suponuoja patirtį, pasaulio supratimą, mokydamasis kalbos žmogus taip pat mokosi ir kultūros. Vadinasi, plečia savimonę, supratimą apie pasaulį, ir taip darosi daug lengviau gyventi, nes turi prieigą prie viso pasaulio informacijos“, – sako E. Kesylienė.
