VMVT atstovas Eltai patikslino, kad Suomijoje, 25 kailinių žvėrelių ūkiuose, nustatytas labai patogeniškas paukščių gripo (LPPG) H5N1 virusas. Suomijos tarnybos nusprendė atlikti 13 ūkių žvėrelių gaišinimą ir šiai dienai nugaišino 120 tūkst. kailinių žvėrelių, iš kurių 40 tūkst. buvo audinės.
Pasak veterinarijos institucijos darbuotojo, Lietuvoje kol kas nėra duomenų apie naujus paukščių gripo atvejus ar didesnį kailinių žvėrelių gaištamumą. Pasirodžius pirmiesiems paukščių gripo atvejams žinduoliuose Europoje, VMVT specialistai išsiuntė informaciją kailinių žvėrelių augintojus vienijančioms organizacijos su raginimu pakelti budrumą šiuo klausimu.
Atstovas priminė, kad taip pat vis dar galioja ir pasyvios stebėsenos procedūra, kurios turi laikytis kailinių žvėrelių augintojai, ji buvo atnaujinta prasidėjus Covid – 19 pandemijai. Pagal minėtą stebėsenos procedūrą, kailinių žvėrelių ūkiai privalo pranešti VMVT jei ūkiuose pasireiškė karščiavimas, kvėpavimo ir virškinimo organų pažeidimo požymiai ar padidėjo gyvūnų gaištamumas.
„Tokiu atveju VMVT nedelsiant atrenka gyvūnų mėginius susirgimo ar gaišimo priežastims nustatyti, imasi prevencijos priemonių. Situacija stebima, ji gali pasikeisti prasidėjus rudeninei paukščių migracijai, todėl bus reaguojama atitinkamai nuo pasikeitusių epidemiologinių duomenų“, – planus komentuoja VMVT atstovas.
Vis dėlto patys kailinių žvėrelių fermų ūkininkai prevencijos galimam užkratui nesiima. LŽAA atstovas Č. Tallat-Kelpša Eltai sako, kad situacija Suomijoje jam yra žinoma, tačiau Lietuvos rinkoje rizikos nemato.
„Girdėjome, kad Suomijoje buvo kažkoks atvejis, bet Lietuvoje nieko tokio nėra buvę. Veterinarija (VMVT – ELTA) kažkokių papildomų nurodymų nėra davusi tuo klausimu. Bent aš negirdėjau, o turėčiau žinoti, jei taip būtų. Papildomų patikrinimų patys nevykdome, jei gyvūnams nepasireiškia kokie nors ligos požymiai. Be abejo, žvėrelius stebime visada. Jei atsiranda įtarimų, tuomet imamės priemonių: atliekame tyrimus, kalbamės su veterinarijos tarnyba. Bet kol kas negirdėjau, kad būtų kokių problemų“, – Eltai pasakoja LŽAA pirmininkas.
G. Vaitkevičiūtė: tokia sistema neveikia
Situaciją stebintys gyvūnų teisių aktyvistai abejoja tiek VMVT pateikto plano efektyvumu, tiek kailinių žvėrelių augintojų integralumu. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė prisimena, kaip šios dvi institucijos tvarkėsi Covid-19 pandemijos metu paaiškėjus, kad virusu gali užsikrėsti ir audinės.
„Iš to, kaip buvo su Covid-19, galima daryti išvadas, kad sistema, kai kailininkai patys turi pranešti apie sergančius gyvūnus, neveikia. Tuo metu ilgą laiką atvejų beveik nebuvo, tada VMVT patikrino daug fermų vienu metu ir rado virusą didelėje jų dalyje. Tai leidžia manyti, kad kailininkai nepranešinėjo patys. (...) Ką apskritai reiškia VMVT situacijos stebėjimas jeigu tiesiog liepiama kailininkams nurodyti, jeigu pas juos pradeda gaišti gyvūnai, o jiems labai neapsimoka to nurodyti?“, – svarsto aktyvistė.
Savo ruožtu VMVT atstovas primena, kad Covid-19 ir paukščių gripas yra skirtingos ligos. Kol kas nėra žinių, kad paukščių gripą gali perduoti užsikrėtęs žinduolis kitam žinduoliui. Pasak jų, dėl šios priežasties Suomijoje paukščių gripu užsikrėtę kailiniai žvėreliai ūkiuose nebuvo naikinami 100 proc.
Tarnybos specialistas pabrėžia, kad gyvūnų laikytojui, sąmoningai slepiančiam gyvūnų užkrečiamąją ligą gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, jis taip pat gali prarasti teisę į nuostolių kompensavimą. Šios gyvūnų laikytojų pareigos yra įtvirtintos Veterinarijos įsakyme ir ES Gyvūnų sveikatos teisės akte.
„Manome, kad pastebėjus neįprastą gyvūnų gaištamumą gyvūnų laikytojas turėtų būti ypač suinteresuotas išsiaiškinti gaišimo ar ligos atsiradimo priežastis ir apsaugoti savo ūkį bei stengtis išvengti nuostolių“, – komentuoja VMVT darbuotojas.
Tarnybos atstovai anksčiau yra sakę, kad jei būtų nustatytas paukščių gripo virusas ne paukščiams (šiuo atveju – žinduoliams), pirmiausiai žinduolių laikymo vietai būtų uždėti apribojimai (gyviems gyvūnams, jų produktams, gaišenoms, pašarams, pakratams ir t.t.), taikomos biologinio saugumo priemonės, kad virusas neišplistų ir vykdomas epidemiologinis tyrimas, siekiant nustatyti viruso kilmę bei išplitimo mastą, mėginiai būtų išsiųsti į Europos Referentinę laboratoriją, o apie nustatytą atvejį būtų informuota Europos Komisija ir kitos valstybės narės. Remiantis Europos Komisijos ir EFSA rekomendacijomis, būtų taikomos ligos kontrolės arba likvidavimo priemonės.
Elta primena, kad šių metų kovo mėnesį buvo užregistruoti mirtini dryžuotųjų skunkų, meškėnų ir kalnų bei jūrų liūtų paukščių gripo atvejai.
2022-ųjų rudenį Ispanijos audinių fermoje taip pat buvo patvirtinti žvėrelių mirties atvejai dėl mutavusio paukščių gripo. Norėdamos suvaldyti situaciją, Ispanijos valdžios institucijos įvedė karantino apribojimus fermos darbuotojams. Daugiau kaip 50 000 įmonėje laikomų audinių buvo nužudytos, o jų skerdenos sunaikintos.
