Šiandien viešojoje erdvėje socialinio tvarumo sąvokos apibrėžimų yra apstu. Apibendrinant, socialinis tvarumas žymi procesą, kurio metu kuriami tvarūs, visapusius poreikius atliepiantys santykiai tarp žmonių ir visuomenės grupių. Tuo tarpu socialinė atsakomybė suprantama ir kaip asmeninė savybė, ir kaip įmonės arba organizacijos nuostata, rodanti empatišką nusiteikimą į aplinką ir darbuotojus.
Abu šie aspektai tampa vienu iš modernaus ir toliaregiško verslo dėmesio sričių ne tik dėl Jungtinių Tautų apibrėžtų tvaraus vystymosi tikslų, bet ir dėl besikeičiančio visuomenės požiūrio – kuo toliau, tuo gyventojai iš verslo ima tikėtis daugiau, ne tik prekių ir paslaugų kokybės bei pasiūlos prasme, bet ir santykio su aplinka.
Kaip verslas prisideda prie socialiai atsakingos visuomenės kūrimo? Dažnu atveju darbuotojai tikslingai raginami padėti įvairioms organizacijoms, visuomenės grupėms, gamtai, tėvynei savo darbu. Taip dalis darbuotojų laiko, kurį paprastai jie būtų skyrę tiesioginėms darbo užduotims, atiduodama savanorystei. Nors pirminis savanorystės tikslas yra prisidėti prie tvaresnės visuomenės kūrimo, tačiau savanoriaujantys darbuotojai kuria vertę ir pačiam verslui. Skirtingi tyrimai rodo, kad tie verslai, kurių darbuotojai įsitraukia į savanorišką veiklą, visuomenės akyse pelni geresnę reputaciją. Be to, verslo rodoma atsakomybė taip pat skatina ir pačių darbuotojų įsitraukimą į įmonės veiklą – didėja darbuotojų motyvacija, mažėja kaita.
Tuo kasmet įsitikinti galime ir vertindami SEB banko darbuotojų entuziazmą. Skatindami kolegas savanoriauti remiamės tarptautinių organizacijų praktika, kada siekiant skatinti darbuotojų socialinę atsakomybę ir prisidėti prie pagalbos visuomenei, visiems SEB banko darbuotojams skiriama viena, pilnai apmokama diena per metus, kurią galima skirti bet kokiai socialiai atsakingai veiklai.
Tokią praktiką banke įgyvendiname jau kelerius metus ir matome, kad mūsų kolegas savanoriauti traukia įvairiausios, skirtingos sritys. Turime kolegų, kurie neatlygintinai įgarsina knygas akliesiems, edukuoja vaikus ugdymo įstaigose finansinio raštingumo ir kibernetinio saugumo temomis, veda paskaitas aukštosiose mokyklose, klasifikuoja knygas bibliotekose, o pastaruoju metu, kai koronaviruso situacija vėl pablogėjo, savanoriauja NVSC ir padeda tvarkytis su pandemija. Kiti pernai pavasarį, kai pandemija tik prasidėjo ir labai trūko kaukių, savo rankomis jas siuvo ir dovanojo senelių namuose gyvenantiems senoliams.
Ypač didelę vertę savanorystė įgauna tada, kai skirtingų verslų atstovai imasi neatlygintinai veikti savo kompetencijų ribose, siekiant paskatinti plėtrą ir užtikrinti gerovę aktualiose nišose. Savo ruožtu SEB banko darbuotojus skatiname dalintis savo žiniomis apie inovacijas ir skaitmenizaciją, prisidėti ugdant skirtingų visuomenės grupių finansinį raštingumą. Visa tai svarbu ne tik sėkmės ir pripažinimo siekiančiam verslui, bet ir savanoriui asmeniškai. Po savanorystei skirtos dienos į darbą grįžę kolegos pasakoja patyrę daug teigiamų emocijų ir įgiję naujų, akiratį plečiančių patirčių. Dažnas pripažįsta pajautęs sustiprėjusią empatiją ir norą tapti geresniu žmogumi.
Tokią būseną patvirtina ir moksliniai tyrimai, rodantys, kad savanoriaujantys žmonės neretai gyvena ilgiau. Manoma, kad taip yra dėl sustiprėjusios empatijos ir naujai užmegztų socialinių ryšių, taip pat savanorystės išprovokuoto poreikio geriau pasirūpinti ir pačiu savimi. Prieita prie išvados, kad savanorystė padeda mažinti stresą, depresiją, padeda palaikyti pakilią asmeninę būseną.
Gruodžio 5-ąją, sekmadienį, visame pasaulyje bus minima Tarptautinė savanorystės diena. Tegul ji tampa proga mums darsyk permąstyti, kaip galime būti naudingi tiems, kam šiuo metu išties reikia pagalbos, – tiek per verslo, tiek ir per asmeninę prizmę.